DUK: Šildymas ir apšvietimas ropliams

Keraminis šildytuvas daugiausia šildo orą ir paviršius aplink save, o giluminiai infraraudonųjų spindulių šildytuvai skleidžia ilgesnių bangų šilumą, kuri prasiskverbia giliau į audinius, panašiai kaip saulė. Abu nešviečia ir abu turi būti jungiami per termostatą.

Tai šildytuvas, skleidžiantis infraraudonuosius spindulius, kurie šildo roplio kūną giliau, panašiai kaip saulės šiluma. Jis skleidžia labai mažai matomos šviesos, todėl gali būti naudojamas ir dieną kartu su kitomis lempomis, ir naktį.

Raudonos infraraudonosios lemputės šildo, bet skleidžia ir matomą raudoną šviesą, kuri naktį gali trikdyti roplio poilsį. Dieną jos gali būti naudojamos, tačiau naktiniam šildymui geriau tinka visai nešviečiantys šildytuvai.

Šildomasis kilimėlis šildo terariumo dugną arba sienelę iš apačios ar šono ir sukuria šiltą zoną, kurioje roplys gali šildytis pilvu. Jis dažnai naudojamas gekonams ir gyvatėms, tačiau dieniniams driežams jis nepakeičia kaitinimosi lempos.

Dažniausiai kilimėlis klijuojamas ant stiklinio terariumo dugno ar galinės sienelės iš išorės, o ne viduje, kad roplys negalėtų jo pažeisti ar tiesiogiai prisiliesti. Visada laikykitės gamintojo nurodymų, nes kai kurių kilimėlių negalima tvirtinti po medžiu ar storu pagrindu.

Kilimėlis paprastai turėtų užimti apie trečdalį ar mažiau terariumo dugno, kad liktų vėsesnė zona, į kurią roplys galėtų pasitraukti. Per didelis kilimėlis sušildys visą dugną ir panaikins temperatūros skirtumą.

Taip, be termostato kilimėlio paviršius gali įkaisti iki temperatūros, nuo kurios roplys nusidegina pilvą, ypač jei jis guli ant jo ilgai. Termostato jutiklis dedamas tarp kilimėlio ir pagrindo arba ant paviršiaus toje vietoje, kur guli gyvūnas.

Per storas pagrindas sulaiko šilumą ir kilimėlis gali perkaisti, o roplys paviršiuje šilumos beveik nejaus. Ant kilimėlio paprastai paliekamas plonas pagrindo sluoksnis, o kasančioms rūšims kilimėlis dažniau klijuojamas ant šoninės sienelės.

Mediniuose terariumuose kilimėlis po dugnu dažnai šildo blogai, nes mediena yra izoliatorius, o kilimėlis gali perkaisti. Tokiu atveju jis tvirtinamas viduje ant sienelės ar dugno pagal gamintojo nurodymus, uždengiamas ir būtinai valdomas termostatu.

Dieniniai driežai gamtoje šildosi saulėje iš viršaus, todėl jiems reikia šviesos ir šilumos iš viršaus. Kilimėlis šildo tik pilvą ir nesukuria ryškios kaitinimosi vietos, todėl jam lieka tik pagalbinio šildytuvo vaidmuo.

Šildomasis kabelis yra lankstus laidas, kurį galima išdėlioti po terariumo dugnu ar ant sienelės norima forma. Jis patogus netaisyklingos formos terariumams ar keliems terariumams lentynoje šildyti ir, kaip ir kilimėlis, turi būti jungiamas per termostatą.

Kai kurie kabeliai skirti naudoti drėgname substrate, tačiau dauguma jų turi būti tvirtinami tik išorėje. Užkastas kabelis gali perkaisti, o roplys gali jį iškasti ir pažeisti, todėl visada patikrinkite, ar gamintojas leidžia tokį naudojimą.

Šildomieji akmenys dažnai kritikuojami, nes jų paviršius gali netolygiai ir per stipriai įkaisti, o ropliai nejaučia nudegimo laiku ir gali ant jų ilgai gulėti. Saugiau šildyti iš viršaus lempa, o jei akmuo naudojamas, jis turi būti valdomas termostatu.

Dažniausiai pasitaiko įjungimo–išjungimo, pritemdantys ir impulsiniai termostatai. Įjungimo–išjungimo termostatai tinka nešviečiantiems šildytuvams, pritemdantys – kaitinimosi lempoms, o impulsiniai – keraminiams šildytuvams ir kilimėliams.

Įjungimo–išjungimo termostatas lempą nuolat įjungia ir išjungia, todėl terariume mirksi šviesa, o lemputė greičiau perdega. Pritemdantis termostatas palaipsniui mažina galią, todėl šviesa ir temperatūra kinta tolygiai.

Impulsinis termostatas tiekia šildytuvui srovę trumpais impulsais ir taip labai tiksliai palaiko nustatytą temperatūrą. Jis tinka nešviečiantiems šildytuvams, tokiems kaip keraminiai šildytuvai, kilimėliai ar kabeliai.

Jutiklis dedamas toje vietoje, kurios temperatūrą norite valdyti: po kaitinimosi lempa – kaitinimosi zonoje, prie kilimėlio – ant paviršiaus virš jo. Jį reikia pritvirtinti, kad roplys jo nenustumtų, nes pasislinkus jutikliui šildytuvas gali perkaitinti terariumą.

Galima, jei termostatas leidžia tokią bendrą galią ir šildytuvai yra tos pačios zonos, tačiau dažniausiai patogiau kiekvienam šildytuvui turėti atskirą termostatą. Tada kaitinimosi lempa, kilimėlis ir naktinis šildytuvas valdomi pagal skirtingų vietų temperatūrą.

Toks termostatas leidžia nustatyti skirtingą temperatūrą dienai ir nakčiai, todėl naktį terariumas automatiškai atvėsta iki rūšiai tinkamo lygio. Tai patogu, kai naktinis šildytuvas veikia visą parą, bet naktį turi palaikyti žemesnę temperatūrą.

Kiekvienas termostatas turi nurodytą didžiausią apkrovą vatais, kurios negalima viršyti, kitaip jis gali perkaisti ir sugesti. Prieš jungiant kelis šildytuvus sudėkite jų galias ir palikite atsargą.