DUK: Prekės paukščiams

Gerai prižiūrimos banguotosios papūgėlės ir kanarėlės dažnai gyvena apie 8–12 metų, nimfos – 15–20, o didelės papūgos gali gyventi kelis dešimtmečius. Tai svarbu planuojant ilgalaikes išlaidas lesalui, narvui ir veterinarui.

Laukinius paukščius dažniausiai pradedama lesinti vėlyvą rudenį, kai atšąla ir sumažėja natūralaus maisto, o baigiama pavasarį, kai jo vėl atsiranda. Pradėjus lesinti svarbu nenutraukti staiga per šalčius, nes paukščiai pripranta prie lesyklos.

Populiarios stogelio lesyklėlės, kabinami vamzdeliniai lesytuvai sėkloms ir tinklinės laikiklės lašinukams ar riešutams. Svarbu, kad lesalas nesušlaptų, lesyklėlę būtų lengva valyti, o paukščiai turėtų kur saugiai nutūpti.

Tinka nelukštentos ar lukštentos saulėgrąžos, laukinių paukščių lesalo mišiniai, nesūdyti riešutai ir lašinių ar riebalų rutuliai zylėms. Lukštentos saulėgrąžos palieka mažiau šiukšlių po lesykla.

Duona paukščiams maisto vertės beveik neturi, greitai pelija ir gali sukelti virškinimo problemų, ypač vandens paukščiams. Geriau rinktis sėklas, specialų laukinių paukščių lesalą ar, antims, susmulkintus grūdus ir žirnius.

Sūdyti ar rūkyti lašiniai paukščiams netinka, nes druska jiems kenkia. Rinkitės nesūdytus lašinius arba specialius paukščiams skirtus riebalų rutulius ir juos kabinkite tik šaltuoju metų laiku, kad riebalai negestų.

Paukščių kojos ar snapai gali įstrigti plastikiniame tinklelyje, o suplyšęs jis dažnai lieka gamtoje kaip šiukšlė. Rutulius saugiau dėti į metalinį laikiklį, kurį galima pildyti ir naudoti iš naujo.

Lesyklėlę kabinkite bent 1,5–2 m aukštyje ir atokiau nuo krūmų, kuriuose gali tykoti katės, bet ne visai atviroje vietoje – netoliese esantys medžiai paukščiams leidžia greitai pasislėpti. Prie langų lesyklėles statykite arba labai arti stiklo, arba gana toli nuo jo.

Lesyklėlę verta išvalyti bent kas kelias savaites, o pastebėjus sudrėkusį ar supelijusį lesalą – iš karto. Nešvarioje lesykloje greičiau plinta paukščių ligos, todėl po lesykla taip pat verta surinkti lukštus ir išmatas.

Taip, paukščiams reikia gerti ir maudytis visus metus, o šalčiuose ir per sausras vandens rasti sunku. Negili girdykla ar vonelė su švariu vandeniu, kasdien keičiamu, labai padeda; žiemą į vandenį nieko nepilkite nuo užšalimo.

Vasarą gamtoje maisto paprastai užtenka, todėl lesinti nebūtina, o lesyklose drėgnu ir šiltu oru greičiau plinta ligos. Jei lesinate, duokite mažai, rinkitės sėklas, o ne riebalus, ir lesyklą valykite dažniau.

Inkilus geriausia iškelti rudenį ar žiemos pabaigoje, kad paukščiai spėtų juos apžiūrėti iki perėjimo. Angos skersmuo lemia, kas įsikurs: mažesnės angos tinka zylėms, didesnės – varnėnams, todėl inkilą rinkitės pagal norimą rūšį.

Inkilus valykite rudenį, kai jaunikliai jau išskridę, išimdami seną lizdą ir nuplaudami karštu vandeniu be cheminių priemonių. Perėjimo metu inkilo neatidarinėkite, kad neišbaidytumėte paukščių.

Vamzdeliniai lesytuvai su metaline narvelio apsauga leidžia lesti mažiems paukščiams, bet neprileidžia didesnių paukščių ir voverių. Taip pat padeda gaubtas ant stulpo ar virvės ir lesalo be kviečių bei kukurūzų, kuriuos ypač mėgsta balandžiai.

Vandens paukščiams tinka susmulkinti grūdai, avižiniai dribsniai, atšildyti žirniai, kukurūzai ar specialus vandens paukščių lesalas. Lesinkite saikingai, kad likučiai negadintų vandens ir netrauktų žiurkių.

Taip, nesūdyti ir neskrudinti žemės riešutai ar lazdyno riešutai yra vertingas maistas zylėms, geniams ir kitiems paukščiams. Juos geriausia dėti į metalinį tinklinį lesytuvą, kad jaunikliai pavasarį neužspringtų dideliais gabalais.

Paukščiams gali prireikti kelių dienų ar savaičių, kol jie pastebės naują lesyklą. Padeda vieta šalia medžių ar krūmų, kurioje paukščiai jaučiasi saugūs, šviežias lesalas ir netrukdymas, ypač jei aplink vaikšto katės.

Galima, bet pasirinkite lesalą, kuris palieka mažai šiukšlių, pavyzdžiui, lukštentas saulėgrąžas, ir reguliariai valykite balkoną. Atsižvelkite į kaimynus ir namo taisykles, nes kartais balkone lesinami paukščiai pritraukia balandžių.

Dažniausiai apiplunksnėję jaunikliai iškrenta natūraliai, o tėvai juos toliau maitina netoliese, todėl geriausia palikti jauniklį ramybėje arba perkelti į saugesnį krūmą. Jei paukštis sužeistas ar akivaizdžiai apleistas, kreipkitės į laukinių gyvūnų globos tarnybą ar veterinarą.

Saulėgrąžos tinka daugeliui žiemojančių paukščių, tačiau mišinys su įvairiomis sėklomis, riešutais ir riebalais pritraukia daugiau rūšių. Mažiems paukščiams, kaip alksninukai ar kikiliai, tinka smulkesnės sėklos, o geniams ir zylėms – riebalai.