DUK: Prekės paukščiams

Ilgėjant dienoms paukščiams suaktyvėja hormonai, todėl jie gali tapti teritoriniai, daugiau rėkti ar ieškoti vietos lizdui. Padeda reguliarus 10–12 valandų miegas, lizdą primenančių daiktų išėmimas ir dažnesnis žaislų keitimas.

Nutukusio paukščio krūtinė apvali, kilis sunkiai užčiuopiamas, o po plunksnomis gali matytis riebalų sankaupos. Dažna priežastis – vien sėklų ir skanėstų racionas bei mažai judėjimo, todėl dėl mitybos keitimo pasitarkite su veterinaru.

Padeda kasdienis skraidymas kambaryje, laktos išdėstytos taip, kad tektų perskristi, kopėtėlės, sūpynės ir lesalo paieškos užduotys. Lesalą galima išdėlioti keliose vietose, kad paukštis turėtų jo ieškoti.

Mažiems paukščiams naudojamos smulkios gyvūnų nagų žirklutės, didesnėms papūgoms – tvirtesnės žnyplės ar nagų dildė. Kerpama tik nago galiukas, o šalia laikykite kraujavimą stabdančių miltelių; jei nesate tikri, paprašykite veterinaro parodyti.

Peraugęs snapas būna ilgesnis nei įprasta, kreivas, sluoksniuotas ar trukdo paukščiui lesti. Dažnai tai susiję su sveikatos problemomis, todėl tokį snapą turi įvertinti veterinaras, o ne trumpinti patys namuose.

Pavojaus ženklai: patelė tupi ant dugno išsipūtusi, tempia uodegą, sunkiai kvėpuoja, neėda ar neišdeda kiaušinio, nors pilvas padidėjęs. Tai gali būti kiaušinio užsilaikymas, kuriam reikia skubios veterinaro pagalbos.

Išmatų spalva ir konsistencija laikinai keičiasi nuo vandeningų daržovių, vaisių ar dažytų granulių, tačiau ilgiau trunkantys pokyčiai, kraujas, nesuvirškintos sėklos ar labai skystos išmatos kartu su mieguistumu – priežastis kreiptis į veterinarą.

Paukščių kvėpavimo takai labai jautrūs, todėl aromatizuotas kraikas, kvapnūs valikliai ar oro gaivikliai šalia narvo gali jiems kenkti. Rinkitės bekvapes, gyvūnams skirtas priemones ir jas naudokite pagal etiketę.

Taip, džiovintos ar gyvos miltų kirmėlės – vertingas baltymų šaltinis daugeliui vabzdžiaėdžių paukščių, pavyzdžiui, liepsnelėms ar strazdams, ypač pavasarį. Džiovintas kirmėles prieš duodant galima pamirkyti, kad jaunikliai jas lengviau prarytų.

Jei prie lesyklos matote išsipūtusių, apatiškų ar sunkiai lesančių paukščių, kelioms savaitėms nustokite lesinti ir lesyklą bei girdyklą kruopščiai išvalykite. Taip sumažinsite ligos plitimą tarp paukščių, susibūrusių vienoje vietoje.

Tinka negili, kelių centimetrų gylio vonelė šiurkščiu, neslidžiu dugnu, pastatyta atviroje vietoje netoli krūmų. Vandenį keiskite dažnai, o vonelę reguliariai šveiskite, kad nesusidarytų dumblių ir neplistų ligos.

Lukštentas saulėgrąžas lengviau lesti ir jos nepalieka lukštų, todėl tinka ir mažesniems paukščiams bei balkonams. Nelukštentos dažniausiai pigesnės už kilogramą, bet paukščiai pusę svorio išmeta lukštais.

Įprastai užtenka reguliaraus plovimo karštu vandeniu, o dezinfekcija gyvūnams saugia priemone verta kas kelis mėnesius, po ligos ar prieš apgyvendinant naują paukštį. Po dezinfekcijos viską kruopščiai nuskalaukite ir išdžiovinkite, kol paukštis grįš į narvą.

Pelėsis atsiranda, kai ant dugno ilgai guli sudrėkę lesalo likučiai, vaisiai ar kraikas. Dažniau keiskite kraiką, kasdien išimkite šviežio maisto likučius ir neleiskite vandeniui tekėti į padėklą.

Gali, bet vaikus reikia išmokyti būti ramius prie narvo, nekišti pirštų pro virbus ir po kontakto su paukščiu plauti rankas. Narvo dureles verta užrakinti, o paukštį iš narvo leisti tik suaugusiųjų priežiūroje.

Trumpomis dienomis paukščiams gali trūkti šviesos, todėl kai kurie šeimininkai naudoja paukščiams skirtą pilno spektro lempą su laikmačiu. Šviesos dienos ilgis turėtų būti panašus į natūralų, apie 10–12 valandų, o lempa – saugiu atstumu nuo narvo.

Varpeliai patinka daugeliui papūgų, tačiau rinkitės tokius, kurių liežuvėlis tvirtai pritvirtintas ir kurių anga per maža, kad įstrigtų snapas ar pirštas. Venkite varpelių su skardiniais lūžtančiais kraštais ir neaiškios kilmės metalo.

Paukštis gali nustoti naudotis daiktu, jei jis per ilgai buvo narve ir atsibodo, buvo nešvarus arba paukštį kažkas išgąsdino. Išimkite daiktą kelioms dienoms ar savaitėms, išvalykite ir grąžinkite kitoje vietoje.

Vazonų žemėje gali būti trąšų, pelėsio ir vabzdžių, todėl paukščio prie jos neleiskite. Jei norite duoti žolių, rinkitės specialiai paukščiams auginamas daigintas sėklas ar žoleles, išaugintas be chemikalų.

Patikimiausia pasikonsultuoti su paukščius gydančiu veterinaru, patyrusiu veisėju ar rūšies mylėtojų klubu. Pakuotėse ir gamintojų aprašymuose taip pat dažnai nurodoma, kokioms rūšims prekė skirta ir kaip ją naudoti.