DUK: Prekės paukščiams

Paukščiams negalima duoti avokado, šokolado, kavos ir arbatos, alkoholio, svogūnų ir česnakų, sūraus ar riebaus žmonių maisto bei vaisių kauliukų. Jei paukštis suėdė ką nors pavojingo, nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

Sepijos kaulas – lengvai prieinamas kalcio šaltinis, ypač svarbus dedančioms patelėms, be to, juo paukštis prižiūri snapą. Jį pritvirtinkite prie virbų minkštąja puse į paukštį ir pakeiskite, kai sudils ar susitepa.

Mineraliniai akmenėliai papildo racioną kalciu ir kitais mineralais, o jų graužimas padeda palaikyti snapo formą. Jie neatstoja subalansuoto lesalo, tačiau naudingi kaip nuolat narve esantis priedas.

Ne visiems. Sėklas su lukštu lukštenantiems paukščiams, pavyzdžiui, papūgoms ir kanarėlėms, netirpus gritas paprastai nereikalingas, o jo perteklius gali būti žalingas. Balandžiams ir sėklas sveikas ryjantiems paukščiams jis reikalingesnis, tad pasitarkite su veterinaru.

Skanėstai, pavyzdžiui, sorų varpos, medaus lazdelės ar sėklų sausainiai, turėtų sudaryti tik nedidelę dienos raciono dalį. Jie dažnai riebūs ar saldūs, todėl duodami per dažnai skatina nutukimą ir išrankumą.

Sorų varpos – mėgstamas mažųjų paukščių skanėstas, kurį patogu naudoti prijaukinant ar mokant komandų. Duokite po nedidelį gabalėlį, nes vien varpomis maitinamas paukštis negaus visų reikalingų maistinių medžiagų.

Paukščiui, kuris ėda kokybiškas granules ar gerą mišinį su šviežiomis daržovėmis, papildų dažniausiai nereikia. Vitaminų gali prireikti šeriantis, dedant kiaušinius ar sveikstant, bet juos skirti ir dozuoti pagal etiketę ar veterinaro patarimą.

Vandenyje ištirpę vitaminai greitai skyla šviesoje ir skatina bakterijų dauginimąsi girdykloje. Todėl tokį vandenį keiskite kasdien, laikykitės etiketėje nurodyto kiekio ir girdyklą dažniau plaukite.

Naują lesalą pradėkite maišyti su senuoju ir per kelias savaites pamažu didinkite jo dalį. Stebėkite, ar paukštis tikrai ėda, ir sverkite jį, nes kai kurie paukščiai neatpažįsta naujo maisto ir gali badauti.

Paukščiai natūraliai rausiasi lesale ieškodami mėgstamų sėklų, o lukštai skrenda lauk. Gilesnė lesalinė su apsauginiu krašteliu, lesalo apsauga ant narvo ar sijonėlis aplink jį gerokai sumažina šiukšles aplink narvą.

Iš viršaus lesalinė gali atrodyti pilna, nors joje liko tik tušti lukštai. Kasdien nupūskite ar nuimkite lukštus ir patikrinkite, ar po jais yra sveikų sėklų – kitaip paukštis gali likti alkanas.

Nerimą turėtų kelti išsipūtusios plunksnos ir mieguistumas dieną, sumažėjęs apetitas, pasikeitusios išmatos, sunkus kvėpavimas, tupėjimas ant narvo dugno ar išskyros iš nosies ir akių. Paukščiai ligą slepia, todėl tokiais atvejais kreipkitės į paukščius gydantį veterinarą nedelsdami.

Reguliarus svėrimas gramų tikslumu padeda laiku pastebėti svorio kritimą, kuris dažnai būna pirmasis ligos požymis. Užtenka virtuvinių svarstyklių su laktele ar dėžute, o rezultatus patogu užsirašyti kas savaitę.

Naudinga turėti nedidelę transportavimo dėžę, rankšluostį paukščiui sulaikyti, kraujavimą stabdančių miltelių nagams, švarių marlės servetėlių, švirkštą be adatos ir paukščius gydančio veterinaro kontaktus. Vaistus skirti turi veterinaras.

Svarbiausia švara: reguliariai valykite narvą, keiskite laktas ir neleiskite kontakto su laukiniais paukščiais. Jei įtariate parazitus, pavyzdžiui, paukštis nuolat kasosi ar naktį neramus, kreipkitės į veterinarą, o priemones naudokite tik pagal etiketę ir jo patarimą.

Įkaitusios nepridegančios dangos, pavyzdžiui, PTFE, išskiria dujų, kurios paukščiams gali būti mirtinos net gretimame kambaryje. Jei laikote paukštį, virtuvėje rinkitės nerūdijančio plieno ar ketaus indus ir laikykite paukštį toliau nuo virtuvės.

Paukščiams kenkia cigarečių dūmai, oro gaivikliai, kvapniosios žvakės, aerozoliniai purškikliai, stiprios valymo priemonės ir dažų garai. Kambaryje, kuriame gyvena paukštis, jų venkite ir dažnai vėdinkite, saugodami nuo skersvėjų.

Uždarykite langus ir duris, užtraukite užuolaidas ant stiklų, išjunkite ventiliatorius, uždenkite indus su vandeniu ir išneškite kitus gyvūnus. Paukštį stebėkite visą laiką, kol jis yra už narvo.

Pavojingi gali būti difenbachija, filodendras, oleandras, azalija, gebenė, lelijos ir daugelis kitų dekoratyvinių augalų. Prieš išleisdami paukštį laisvai skraidyti, nuodingus augalus išneškite arba įsitikinkite, kad jis prie jų nepasieks.

Galima, bet paukštis visada turi būti tvirtame, gerai užsidarančiame narve, o išleistas – tik be kitų gyvūnų kambaryje. Net žaismingas katės įbrėžimas ar įkandimas paukščiui gali būti pavojingas, todėl po tokio sužalojimo būtina skubi veterinaro pagalba.