DUK: Narvai paukščiams

Rinkitės narvus, kurių gamintojas nurodo medžiagą ir tinkamumą paukščiams. Apžiūrėkite, ar nėra aštrių suvirinimo vietų, nusilupusių dažų, rūdžių ar keisto kvapo, o seno ar nežinomos kilmės narvo graužiantiems paukščiams geriau nenaudoti.

Akrilo ar stiklo narvai sulaiko lukštus ir plunksnas, bet juose prastesnė oro cirkuliacija, o paukštis negali lipioti sienelėmis. Jei renkatės tokį narvą, svarbu, kad jame būtų pakankamai vėdinimo angų ir virbų lipioti.

Narvo perdažyti paprastais dažais nepatartina, nes daugelyje jų yra paukščiams kenksmingų medžiagų, o paukštis dažus graužia. Jei narvas nusilupęs ar surūdijęs, saugiau jį pakeisti nauju.

Naujas narvas kartais skleidžia dažų ar plastiko kvapą. Prieš įleisdami paukštį, narvą nuplaukite šiltu vandeniu su švelniu plovikliu, gerai nuskalaukite ir vėdinkite, kol kvapas išnyks.

Tai ilgas ir erdvus narvas, kuriame paukštis gali ne tik šokinėti tarp laktų, bet ir trumpai paskraidyti. Jie ypač tinka kanarėlėms, amadinoms ir kitiems daug skraidantiems paukščiams.

Skraidymo narvas paprastai statomas kambaryje ir yra kilnojamas, o voljeras dažniausiai didesnis, kartais statomas lauke ar užima dalį patalpos. Abu skirti tam, kad paukštis galėtų skraidyti, tik voljere vietos daugiau.

Skraidymo narve laktas verta dėti priešinguose galuose, kad tarp jų liktų laisvas skridimo kelias. Per daug laktų ir žaislų viduryje sumažina skraidymo erdvę.

Taip, banguotosios papūgėlės daug skraido, todėl ilgas skraidymo narvas joms dažnai tinka geriau nei aukštas ir siauras. Svarbu, kad tarpas tarp virbų būtų tinkamas papūgėlėms, nes kai kurie skraidymo narvai skirti didesniems paukščiams.

Daugelis skraidymo ir veisimo narvų turi išimamą pertvarą, todėl narvą galima padalinti, pavyzdžiui, kai reikia atskirti paukščius ar pratinti juos vienas prie kito. Nuolat padalintas narvas kiekvienam paukščiui palieka mažiau skraidymo vietos.

Voljeras – tai didelis aptvaras, kuriame paukščiai gali laisvai skraidyti, dažnai su keliomis laktomis, augalais ir slėptuvėmis. Jis gali būti įrengtas patalpoje arba lauke ir tinka didesniam paukščių būriui.

Lauko voljerą įrengti galima, bet Lietuvos klimate jam reikia uždengtos ir nuo vėjo apsaugotos dalies, o daugumai egzotinių paukščių šaltuoju sezonu – šildomos patalpos. Kokią temperatūrą paukštis pakelia, priklauso nuo rūšies.

Lauko voljerą reikia apsaugoti nuo kačių, kiaunių, žiurkių ir plėšriųjų paukščių. Dažnai naudojamas dvigubas tinklas, kad plėšrūnas nepasiektų paukščio per tinklą, į žemę įkasamas tinklas nuo kasimo, o prie durų įrengiamas prieangis.

Prieangis – tai nedidelė uždara erdvė prie voljero durų su antromis durimis. Įeinant pirmiausia uždaromos vienos durys ir tik tada atidaromos kitos, todėl paukščiai negali išskristi.

Voljero dydis priklauso nuo paukščių rūšies ir skaičiaus, bet jame visi paukščiai turi galėti skraidyti ir nuolat nesistumdyti dėl laktų ar lesyklų. Daugiau paukščių reikalauja ne tik daugiau ploto, bet ir daugiau lesimo bei poilsio vietų.

Kai kurias ramias, panašaus dydžio rūšis, pavyzdžiui, kai kurias amadinas, galima laikyti kartu, tačiau papūgos gali būti agresyvios mažesniems paukščiams. Prieš apgyvendindami skirtingas rūšis kartu pasidomėkite jų suderinamumu ir stebėkite paukščius.

Lauko voljero grindims dažnai naudojamas žvyras, smėlis, betonas ar trinkelės, kurias lengva valyti. Natūrali žemė ar žolė atrodo gražiai, bet joje kaupiasi išmatos ir parazitai, todėl ją reikia reguliariai keisti ar perkasti.

Voljere sodinkite tik paukščiams nenuodingus augalus, pavyzdžiui, kai kurias žoles, bambukus ar nepurkštų vaismedžių šakas. Prieš sodindami kiekvieną augalą pasitikrinkite, ar jis saugus jūsų laikomai rūšiai, nes papūgos augalus dažnai sugraužia.

Taip, bent dalis lauko voljero turi būti uždengta, kad paukščiai galėtų pasislėpti nuo lietaus, saulės ir vėjo. Stogas taip pat apsaugo nuo laukinių paukščių išmatų, kurios gali pernešti ligas.

Taip, laukiniai paukščiai gali pernešti ligas ir parazitus per išmatas ar kontaktą pro tinklą. Todėl voljerą verta uždengti stogu, lesyklas laikyti po stogu ir naudoti pakankamai smulkų tinklą, kad laukiniai paukščiai nepatektų vidun.

Taip, kambarinis voljeras dažnai surenkamas iš modulinių sienelių ar užima dalį kambario. Svarbu, kad paukščiai nepasiektų elektros laidų ir nuodingų augalų, o dugną būtų lengva valyti.