DUK: Narvai paukščiams

Taip, stiprų snapą turinčios papūgos gali sulankstyti ar išlaužti plonus virbus ir ištrūkti ar susižeisti. Kuo didesnis ir stipresnis paukštis, tuo storesni ir tvirčiau suvirinti turi būti virbai.

Papūgoms, kurios mėgsta lipioti, patogesni narvai su bent dalimi horizontalių virbų, nes už jų lengviau įsikibti. Kanarėlėms ir amadinoms tai mažiau svarbu, nes jos daugiausia skraido.

Liniuote išmatuokite atstumą tarp dviejų gretimų virbų vidinių kraštų. Jei narvas turi skirtingų dalių, pavyzdžiui, durelių ar viršaus, tikrinkite visas, nes tarpas ten gali skirtis.

Jei paukštis gali įkišti galvą tarp virbų, narvas jam nesaugus ir jį verta pakeisti tinkamesniu. Kai kurie savininkai laikinai uždengia virbus paukščiams saugiu tinkleliu, bet tai ne ilgalaikis sprendimas, nes paukštis gali jį sugraužti.

Apvalūs narvai dažnai laikomi mažiau tinkamais, nes juose nėra kampų, kur paukštis galėtų jaustis saugiai, o skraidymo erdvė mažesnė. Be to, viršuje į vieną tašką susieinantys virbai gali tapti pavojingi kojoms ir sparnams.

Daugumai paukščių praktiškiausias stačiakampis narvas, kuris platesnis nei aukštesnis. Jame lengviau išdėstyti laktas, lesyklėles ir žaislus, o paukštis gali skraidyti tarp jų.

Narvai su vingiuotais virbais, bokšteliais ar ornamentais gali atrodyti gražiai, bet juose dažnai būna siaurų kampų ir tarpų, kur paukštis gali įstrigti koja ar galva. Be to, juos sunkiau valyti.

Narvai su arkiniu ar kupolo stogu turi daugiau vidaus erdvės viršuje, o plokščio stogo narvai dažnai turi žaidimų aikštelę ir juos lengviau pastatyti po lentyna. Paukščiui svarbiausia, kad viduje būtų pakankamai vietos ir saugūs virbų tarpai.

Atidaromas stogas leidžia paukščiui išlipti ant narvo viršaus, ir daugeliui papūgų tai patinka. Svarbu, kad stogas tvirtai užsifiksuotų ir atidarytas, ir uždarytas, nes kitaip jis gali užkristi ant paukščio.

Siauri ir aukšti narvai užima mažai vietos, bet paukščiui juose sunku skraidyti, nes jis skraido horizontaliai. Jie labiau tinka lipiojančioms papūgoms ir tik tada, jei paukštis daug laiko praleidžia už narvo ribų.

Kampai ir uždaresnės vietos padeda paukščiui jaustis saugiai, nes jis gali pasitraukti nuo atviros erdvės. Todėl stačiakampiame narve verta vieną kampą palikti ramesnį, pavyzdžiui, ten pritvirtinti laktą arčiau sienos.

Kai kurie gamintojai nurodo bendrą aukštį kartu su stovu, todėl vidaus erdvė gali būti gerokai mažesnė. Prieš pirkdami pasitikrinkite vidinius narvo matmenis be stovo ir dugno padėklo.

Dažniausiai narvai gaminami iš milteliniu būdu dažyto plieno, nerūdijančiojo plieno ar chromuoto metalo, o dugnas – iš plastiko. Nerūdijantis plienas patvariausias ir lengviausiai valomas, o dažyto metalo narvai paprastai lengvesni.

Kokybiškas milteliniu būdu dažytas metalas paprastai saugus, jei danga lygi ir nesilupa. Jei dažai pradeda luptis ar papūga juos nugraužia, narvą reikia pakeisti, nes paukštis gali praryti dangos dalelių.

Nerūdijantis plienas nerūdija, neturi dangos, kuri galėtų luptis, ir gerai atlaiko dažną plovimą bei dezinfekciją. Todėl tokie narvai dažnai renkami didelėms papūgoms, kurios graužia virbus, nors jie paprastai brangesni.

Cinkas ir švinas paukščiams toksiški, o papūgos, graužiančios virbus, gali jų praryti. Seni, nežinomos kilmės ar cinkuoti narvai bei tinkleliai gali išskirti šių metalų, todėl jų geriau vengti, o pastebėjus apsinuodijimo požymių kreiptis į veterinarą.

Naujame cinkuotame tinkle gali būti cinko likučių, kurie pavojingi graužiantiems paukščiams. Augintojai tokį tinklą dažnai nušveičia actu ir gerai nuplauna, tačiau papūgoms, kurios graužia tinklą, saugesnis nerūdijančiojo plieno tinklas.

Mediniai narvai atrodo jaukiai, bet papūgos juos greitai sugraužia, o mediena sugeria nešvarumus ir sunkiai dezinfekuojama, todėl joje gali veistis erkės ir bakterijos. Jie gali tikti nebent mažai graužiantiems paukščiams ir tik iš neapdorotos, saugios medienos.

Kietas plastikinis dugnas ar padėklas paprastai saugus ir lengvai plaunamas. Tačiau plastikines dalis, kurias paukštis gali pasiekti ir graužti, reikia stebėti, nes nugraužtos dalelės gali būti prarytos.

Chromuotas paviršius dažniausiai būna lygus ir blizgus, tačiau laikui bėgant ar graužiamas jis gali nusilupti, o po juo esantis metalas – rūdyti. Tokį narvą reikia reguliariai apžiūrėti, o pažeidus dangą – pakeisti.