Pereiti prie turinio
Švedijos valhundas nuotrauka

Švedijos valhundas

Dar vadinama: Westgotenspitz, Spitz dos visigodos, Länsigöötanmaanpystykorva, Vaestgoetaspets

Manoma, kad šios veislės šaknys siekia vikingų laikus, kai panašūs žemaūgiai šunys Skandinavijoje buvo naudojami ganyti galvijus, įkandant į kulnus ir vejant juos reikiama kryptimi. Kompaktiškas, apie 14 kilogramų sveriantis kūnas su trumpomis kojomis leido šuniui saugiai išvengti karvių spyrių, judant žemai prie žemės. Dvigubas kailis su šiurkščiu, trumpo ar vidutinio ilgio išoriniu sluoksniu byra intensyviai, ypač pavasarį ir rudenį. Kai kurie tyrėjai spėja, kad valhundas galėjo prisidėti prie velso korgio susiformavimo, nors ryšys tarp abiejų veislių lieka ginčytinas. Nepaisant mažo ūgio, veislė laikoma budriu ir garsiu sarginiu šunimi. Būdas paprastai draugiškas, energingas ir smalsus. Gyvenimo trukmė siekia 12-15 metų.

Peržiūrėti šiai veislei tinkamo dydžio šunų maistą

Švedijos valhundas: kiek metų žmogaus metais?

  • 31–35 cmŪgis
  • 9–14 kgSvoris
  • 12–15 m.Gyvenimo trukmė
FCI grupė
Špicai ir šiaurietiško/senovinio tipo šunys
FCI sekcija
Section 3: Nordic Watchdogs and Herders
FCI
14
Kilmės šalis
Sweden
  • Energingumas

    4/5
  • Dresuojamumas

    4/5
  • Draugiškumas šeimai

    5/5
  • Kirpimo/šukavimo poreikis

    2/5

Trumpai apie veislę

Ūgis

Patinai 31–35 cm

Patelės 31–33 cm

Svoris

Patinai 9–14 kg

Patelės 9–14 kg

Gyvenimo trukmė
12–15 m.
Kailis
dvigubas kailis, trumpo-vidutinio kietas viršutinis kailis (trumpas)

Temperamentas ir šeima

Švedijos valhundas temperamento ir šeimos savybių vidurkis pagal šią veislę — aukštas.

  • Draugiškumas šeimai 5/5
  • Draugiškumas vaikams 4/5
  • Draugiškumas kitiems šunims 3/5
  • Draugiškumas nepažįstamiems 3/5
  • Intelektas 4/5
  • Dresuojamumas 4/5

Energija, fiziniai krūviai ir erdvė

Švedijos valhundas energijos ir fizinio aktyvumo poreikis — vidutinis.

  • Energingumas 4/5
  • Fizinio krūvio poreikis 3/5
  • Tinkamumas butui 3/5
  • Medžioklinis instinktas grobiui 3/5
  • Medžioklinis instinktas 3/5

Sarginės savybės ir budrumas

Švedijos valhundas sarginės ir budrumo savybės — vidutinis.

  • Sarginės savybės 2/5
  • Budrumas 4/5
  • Lojimas 3/5

Kailio priežiūra

Švedijos valhundas kailio priežiūros poreikis — žemas.

  • Šėrimasis (vilnos kritimas) 3/5
  • Seilėjimasis 1/5
  • Kirpimo/šukavimo poreikis 2/5

Gyvenimas kartu: Švedijos valhundas

Jūsų Švedijos valhundas nematė nė vienos karvės, bet tai jam netrukdo: kai vaikai kieme pradeda bėgioti, jis netrukus bandys juos suvaryti į vieną vietą. Šie trumpakojai šunys Švedijoje šimtmečius ganė galvijus, sukinėdamiesi aplink jų kojas, ir tas užsidegimas niekur nedingo. Jie žvalūs, smalsūs, kupini energijos ir visada pasiruošę užduočiai; ilgas pasivaikščiojimas ir kasdienis protinis darbas jiems svarbūs vienodai.

Mokosi valhundas greitai ir su malonumu: paklusnumas, gudrybės, vikrumo kliūtys ar ganymo pratimai jam tinka visi. Svarbiausia – nukreipti ganymo instinktą tinkama linkme nuo pat pirmųjų dienų, ypač jei namuose maži vaikai, kurių kulnais jis gali susidomėti. Jis budrus ir praneš apie kiekvieną praeivį, kiekvieną kurjerį ir kiekvieną įtartiną lapą, todėl verta iš anksto išmokyti komandą „gana“.

Šeimoje jis prisirišęs ir linksmas, su vaikais sutaria gerai, o su kitais šunimis tiesiog reikia tinkamo supažindinimo. Nepažįstamiesiems iš pradžių santūrus, bet ne piktas. Dėl nedidelio ūgio ir lankstaus charakterio jis gali gyventi ir bute, jei kasdien gaus gerą krūvį lauke; tuomet vakare jis mielai įsitaisys šalia jūsų ir stebės, ar visi namiškiai savo vietose.

Priežiūra ir kailis

Švedijos valhundo kailis dvigubas: po trumpu, šiurkščiu, prigludusiu išoriniu sluoksniu slepiasi tankus, minkštas pavilnis, saugantis nuo Švedijos vėjo ir šlapdribos. Didžiąją metų dalį pakanka kartą per savaitę perbraukti šepečiu, o purvas nuo šiurkštaus kailio nudžiūvęs nubyra pats. Tačiau du kartus per metus pavilnis keičiasi, ir tada šukuoti verta kasdien, kitaip pūkų gniužulai riedės per grindis tarsi vėjo genami žolių kamuoliai.

Odą geriausiai apžiūrėsite šukuodami: perbraukite pirštais prieš plauką ir pažiūrėkite, ar nėra erkių, paraudimų ar sausų lopinėlių. Stačios ausys vėdinasi gerai, bet kartą per savaitę vis tiek pažvelkite į jas; tamsios apnašos ar nemalonus kvapas – ženklas, kad reikia veterinaro. Akis patikrinkite po kiekvieno išėjimo į laukus ar pakrūmes, o kadangi valhundas žemas, po pasivaikščiojimo verta apžiūrėti ir pilvą bei krūtinę, kur pirmiausia prilimpa šlapia žolė ir sėklos.

Sveikata ir galimos ligos

Trumpos kojos, ilgas kūnas ir galvijų ganytojo ištvermė – Švedijos valhundas sveria vos devynis–keturiolika kilogramų ir gyvena dvylika–penkiolika metų. Veislei žinomos kelios akių ligos, tarp jų viena, apie kurią kalbama būtent šios veislės kontekste, taip pat dantų, klubų ir kelių sąnarių bėdos. Prieš imdami šuniuką verta paklausti veisėjo apie tėvų sveikatos tyrimus, o reguliarūs vizitai pas veterinarą padės pastebėti pokyčius laiku.

Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.

  • Akių ligos

    Tai paveldima tinklainės liga, siejama būtent su Švedijos valhundu: akies tinklainė pamažu keičiasi, ir regėjimas laikui bėgant gali silpti. Galite pastebėti, kad šuo prieblandoje dvejoja prie laiptų, nebe taip drąsiai lekia sutemus ar netikėtai atsitrenkia į daiktus. Kadangi liga paveldima, prieš imdami šuniuką verta paklausti veisėjo apie tėvų sveikatos tyrimus, o regėjimo pokyčius tegul vertina veterinaras.

  • Katarakta

    Akies lęšiukas, kuris turėtų būti skaidrus kaip stiklas, pradeda drumstėti, ir šviesa į akį patenka vis prasčiau. Galite pastebėti melsvai baltą ar pieno spalvos drumstumą akies centre, o vėliau – kad šuo nebe taip tiksliai pagauna kamuoliuką. Valhundas yra judrus ganytojas, kuriam akys svarbios kiekviename posūkyje, tad bet kokį akies pasikeitimą verta parodyti veterinarui.

  • Dantų ir dantenų ligos

    Ant dantų kaupiasi apnašos ir dantų akmenys, dantenos uždega, o ilgainiui gali nukentėti ir dantis laikantys audiniai. Galite pastebėti nemalonų burnos kvapą, paraudusias dantenas, rudas apnašas ar tai, kad šuo kramto tik viena puse. Pripratinkite Švedijos valhundo šuniuką, kad leistų pažiūrėti į burną, o dantų būklę kasmet patikrins veterinaras.

  • Klubo sąnario displazija

    Klubo sąnarys išsivysto netaisyklingai, šlaunikaulio galva duobutėje juda per laisvai, ir sąnarys laikui bėgant dėvisi. Galite pastebėti sustingimą po poilsio, siūbuojančią eiseną ar nenorą šokti ant sofos, ant kurios anksčiau šokdavo be vargo. Švedijos valhundas mažas, bet sportiškas, todėl net nedidelį eisenos pokytį verta parodyti veterinarui.

  • Girnelės išnirimas

    Girnelė – mažas kaulas kelio priekyje – išslysta iš savo griovelio, ir koja trumpam nustoja normaliai lenktis. Galite pamatyti, kaip šuo bėgdamas staiga pašoka ant trijų kojų, o po kelių žingsnių vėl bėga lyg niekur nieko. Švedijos valhundas visą dieną sukinėjasi, stabdo ir šoka, tad keliai jam dirba daug; tokį šokčiojimą parodykite veterinarui.

Ėdalas vidutinių veislių šunims — pigiausias už kg

Sąrašas sudarytas pagal veislės svorį (14 kg), o ne pagal konkrečią veislę: parduotuvės ėdalą ženklina šuns dydžiu, todėl visos to paties dydžio veislės gauna tą patį sąrašą. Kainos atnaujinamos kasdien.

≈ 185 g sauso ėdalo per dieną, nuo 10,09 € per mėnesį Kastruotam, įprastai aktyviam 11,5 kg šuniui. Apskaičiuokite savo šuniui

Visas ėdalas šunims →