DUK: Prekės žuvims

Panaudotą akvariumo vandenį galima išpilti į kanalizaciją, o vandeniu be vaistų – laistyti kambarinius augalus ar sodą, nes jame yra maistinių medžiagų. Akvariumo žuvų, augalų ar sraigių niekada neišleiskite į gamtos vandens telkinius.

Paleistos akvariumo žuvys, augalai ar bestuburiai gali platinti ligas ir tapti invazinėmis rūšimis, kenkiančiomis vietinei gamtai. Jei negalite laikyti žuvies, atiduokite ją kitam akvariumininkui arba pasiteiraukite zoologijos parduotuvėje.

Pačios žuvys alergiją sukelia retai, tačiau kai kuriems žmonėms ją gali sukelti sausas pašaras, ypač džiovintos dafnijos ar uodų trūklių lervos. Pastebėję simptomų, pasitarkite su gydytoju ir rinkitės kitokį pašarą.

Dozuokite tiksliai pagal etiketę, be būtinybės nemaišykite skirtingų priemonių ir laikykite jas originaliose pakuotėse vaikams nepasiekiamoje vietoje. Gydant žuvis vaistais, iš filtro paprastai reikia išimti aktyvuotąją anglį, nes ji sugeria vaistus.

Įspėjamieji ženklai: žuvis nustoja ėsti, slepiasi, laiko suglaustus pelekus, kvėpuoja prie paviršiaus, trinasi į daiktus, ant kūno atsiranda baltų taškelių, apnašų ar žaizdų. Pirmiausia patikrinkite vandens parametrus, nes daugelis ligų prasideda nuo prastos vandens kokybės.

Dažniausiai tai rodo deguonies trūkumą ar prastą vandens kokybę, pavyzdžiui, padidėjusį amoniako ar nitritų kiekį. Sustiprinkite aeraciją, patikrinkite vandenį testais ir pakeiskite dalį vandens, o jei būklė negerėja, pasitarkite su žuvis išmanančiu veterinaru.

Nugaišusią žuvį kuo greičiau išimkite, kad ji nepūtų ir neterštų vandens. Patikrinkite vandens parametrus ir temperatūrą, apžiūrėkite kitas žuvis, o jei žūsta kelios iš eilės, kreipkitės į žuvis išmanantį veterinarą ar patyrusį akvariumininką.

Taip, yra veterinarų, kurie konsultuoja dėl akvariumo ir tvenkinio žuvų, nors jų mažiau nei gydančių šunis ar kates. Jie gali padėti nustatyti ligos priežastį ir patarti dėl gydymo, todėl tokį specialistą verta susirasti iš anksto.

Tai nedidelis atskiras akvariumas su filtru, šildytuvu ir slėptuve, kuriame laikomos naujos ar sergančios žuvys. Patogu, kai jo filtras jau paleistas, pavyzdžiui, naudojant kempinę, kuri kurį laiką buvo pagrindiniame akvariume.

Svarbiausia – stabilus ir švarus vanduo, tinkama temperatūra, saikingas ir įvairus šėrimas, nepergrūstas akvariumas ir naujų žuvų karantinas. Stresas dėl netinkamų kaimynų ar staigių pokyčių silpnina žuvų imunitetą.

Kai kurioms gėlavandenėms žuvims akvariumo druska kartais naudojama kaip pagalbinė priemonė, tačiau daugelis rūšių, augalų ir bestuburių jai jautrūs. Prieš naudodami bet kokią gydymo priemonę, vadovaukitės etikete ir pasitarkite su žuvis išmanančiu veterinaru.

Spalvos blykšta dėl streso, prastos vandens kokybės, ligos, netinkamo apšvietimo ar vienpusiško maisto. Be to, žuvys natūraliai būna blyškesnės naktį, ką tik įleistos ar išgąsdintos.

Retkarčiais pasitrynimas gali būti normalus, bet dažnas trynimasis gali rodyti dirginimą dėl vandens kokybės ar parazitų. Patikrinkite vandens parametrus ir apžiūrėkite žuvis, o pastebėję taškelių ar apnašų pasitarkite su veterinaru.

Dažnai patariama sergančią žuvį perkelti į karantino akvariumą, kad liga neplistų ir žuvį būtų lengviau stebėti. Kai kurios ligos jau būna paplitusios visame akvariume, todėl dėl gydymo verta pasitarti su specialistu.

Pavasarį žuvų imunitetas po žiemos dar silpnas, o parazitai ir bakterijos šylančiame vandenyje suaktyvėja greičiau. Todėl šiuo metu svarbu nepadauginti pašaro, prižiūrėti filtrą ir stebėti žuvų elgesį.

Praverčia vandens kondicionierius, vandens testai, atsarginis šildytuvas, oro pompa, tinklelis, atskiras kibiras ir nedidelis karantino akvariumas. Vaistus geriau rinktis kartu su veterinaru, kai jau žinoma, nuo ko gydyti.

Jūriniam akvariumui reikia jūrinės druskos, refraktometro druskingumui matuoti, stipresnės srovės ir dažnai baltymų nugriebėjo. Jis reiklesnis ir brangesnis įrengti, todėl pradedantiesiems dažniausiai patariama pradėti nuo gėlavandenio.

Dažniausiai nerekomenduojama, nes vandentiekio vandenyje esantys nitratai, fosfatai ir silikatai jūriniame akvariume skatina dumblius. Jūriniams akvariumams paprastai naudojamas RO vanduo, į kurį įmaišoma jūrinė druska.

Tai jūrinio akvariumo įrenginys, kuris smulkiais oro burbuliukais pašalina iš vandens organines medžiagas, kol jos dar nesuiro. Jis padeda palaikyti švarų vandenį, ypač akvariumuose su koralais.

Tai porėti akmenys, kuriuose gyvena naudingosios bakterijos ir smulkūs organizmai, todėl jie veikia kaip biologinis filtras. Galima rinktis ir sausus akmenis, kurie vėliau apauga bakterijomis, bet tada akvariumas nusistovi lėčiau.