DUK: Skanėstai šunims

Retkarčiais suėstas kačių skanėstas šuniui dažniausiai nepakenks, tačiau jie skirti kačių mitybos poreikiams ir dažnai būna riebesni bei kaloringesni. Nuolat šunį vaišinti geriau šunims skirtais skanėstais.

Kelionei tinka sausi, netrupantys skanėstai sandariame inde, kurie nesugenda karštyje. Jei šunį supa, prieš kelionę ir jos metu verta duoti mažiau maisto ir skanėstų, o dėl supimo ligos pasitarti su veterinaru.

Gyvūninės kilmės produktų įvežimą reguliuoja kiekvienos šalies taisyklės, ypač keliaujant už Europos Sąjungos ribų. Prieš kelionę pasitikrinkite paskirties šalies reikalavimus, o vietoje dažnai galima įsigyti panašių skanėstų.

Karštyje minkšti skanėstai greičiau genda, riebaluose gali atsirasti apkartimo, o pakuotės viduje kaupiasi drėgmė ir pelyja. Ilgesniam laikui skanėstus laikykite vėsioje vietoje, o kelionėse – vėsinimo krepšyje.

Skanėstus laikykite sandariuose induose sausoje, vėsioje vietoje, ne ant grindų ir ne šalia viryklės. Didelius kiekius verta padalyti į mažesnes dalis, kad dažnai atidaroma būtų tik viena.

Šventinis stalas šunims dažnai pavojingas: riebūs patiekalai, kaulai, šokoladas, razinos, svogūnai ir alkoholis gali sukelti rimtų problemų. Šventėms geriau turėti šunims skirtą skanėstą ir paprašyti svečių šuns nevaišinti.

Tai kalendoriai, kurių langeliuose vietoj saldainių yra šunims skirtų skanėstų. Kasdien atidarius po langelį, šuo gauna mažą skanėstą, kurį verta įskaičiuoti į dienos kalorijas.

Šuns gimtadienio tortą galima paruošti iš šunims saugių ingredientų, pavyzdžiui, šlapio ėdalo, liesos mėsos, moliūgo ar natūralaus jogurto. Nedėkite cukraus, šokolado, razinų ir ksilitolio, o porciją parinkite pagal šuns dydį.

Dažniausios klaidos – per daug skanėstų per dieną, netinkamas kramtuko dydis, šuns nepriežiūra kramtant, maisto nuo stalo davimas ir apdovanojimas už nepageidaujamą elgesį, pavyzdžiui, elgetavimą ar lojimą.

Patogu kiekvieną rytą į atskirą indelį atsiskaičiuoti dienos skanėstų normą, iš kurios ima visi šeimos nariai. Kai indelis tuščias, tą dieną skanėstų daugiau nebeduodama.

Konservantai saugo skanėstus nuo pelėsių ir riebalų apkartimo, ypač minkštus, drėgmės turinčius produktus. Kai kurie gamintojai naudoja natūralius antioksidantus, pavyzdžiui, tokoferolius, o sausi džiovinti skanėstai dažnai apsieina be konservantų.

Užrašas „natūralus“ dažniausiai reiškia, kad produkte nėra dirbtinių dažiklių, kvapiųjų medžiagų ar konservantų, tačiau tikslią reikšmę geriausia pasitikrinti sudėtyje. Natūralumas savaime nereiškia, kad skanėstas tinka kiekvienam šuniui.

Glicerolis padeda minkštiems skanėstams išlaikyti drėgmę ir lankstumą, todėl jie neišdžiūsta. Leidžiamais kiekiais jis laikomas saugiu, bet jei norite paprastesnės sudėties, rinkitės džiovintus skanėstus.

Šunims skirtuose skanėstuose druskos paprastai nedaug, tačiau kai kuriuose, ypač mėsos gaminių pavidalo, jos būna daugiau. Daug sūrių užkandžių nėra gerai, o šuniui visada turi būti pasiekiamas šviežias vanduo.

Nurodytas procentas parodo, kokią produkto dalį sudaro mėsa ar gyvūninės kilmės žaliavos. Svarbu atkreipti dėmesį, ar skaičiuojama šviežia mėsa, kurioje daug vandens, ar džiovinta, nes tai keičia tikrąjį mėsos kiekį gatavame skanėste.

Hipoalerginiai skanėstai dažniausiai gaminami iš rečiau alergijas sukeliančių ar hidrolizuotų baltymų. Jie nėra garantija, kad šuniui nebus reakcijos, todėl alergiškam šuniui skanėstus geriausia derinti su veterinaru.

Žaliavų kilmė gali rodyti, kokie gamybos ir kontrolės reikalavimai taikomi. Europos Sąjungoje gaminami ar parduodami šunų skanėstai turi atitikti pašarų saugos reikalavimus, o informaciją apie gamintoją galima rasti ant pakuotės.

Pirmiausia nuspręskite, kam skanėstas skirtas – dresūrai, kramtymui ar dantims – ir rinkitės pagal šuns dydį, amžių bei jautrumą ingredientams. Tada palyginkite sudėtį, kaloringumą ir kainą už kilogramą.

Didesnė pakuotė dažnai būna pigesnė kilogramui, bet apsimoka tik tada, jei skanėstus suvartosite, kol jie neišdžiūvo ir nepasibaigė jų galiojimas. Naujus skanėstus pirmą kartą verta pirkti mažesne pakuote.

Vienetais parduodamų kramtukų dydis ir svoris labai skiriasi, todėl verta žiūrėti, kiek sveria vienas vienetas ir kiek laiko jis užima šunį. Kur nurodytas svoris, kaina už kilogramą leidžia palyginti skirtingas pakuotes.