DUK: Skanėstai šunims

Kramtukai su kailiu, pavyzdžiui, triušio ausys ar jautienos oda, kramtant veikia kaip natūralus šepetėlis ir prideda skaidulų. Jie tinka daugeliui šunų, tačiau jautraus virškinimo šunims kailio gali būti per daug.

Tai kramtukai iš apdorotos gyvūnų odos, presuoti į kaulo, lazdelės ar mazgo formą. Jie ilgai užima šunį, bet šlapia oda tampa minkšta ir dideli gabalai gali užstrigti, todėl šunį verta prižiūrėti.

Daugelis šunų kramtomąją odą kramto be problemų, tačiau ji sunkiau virškinama nei mėsiški kramtukai, o suminkštėję gabalai gali užkimšti gerklę ar žarnyną. Duokite tinkamo dydžio gabalą ir atimkite, kai lieka mažas.

Stebėkite šunį: jei jis bando vemti, kosti, springsta, nebeėda, atrodo apatiškas ar jam skauda pilvą, nedelsdami kreipkitės į veterinarą. Pačiam sukelti vėmimo nereikėtų be veterinaro nurodymo.

Virti ar kepti kaulai tampa trapūs ir gali skilti aštriomis skeveldromis, kurios sužaloja burną ar žarnyną. Veterinarai paprastai pataria virtų kaulų šunims neduoti.

Žali kaulai mažiau linkę skilti, tačiau jie vis tiek gali nuskelti dantis, užstrigti ar pernešti bakterijų. Jei duodate žalių kaulų, rinkitės tinkamo dydžio, šviežius ir visada prižiūrėkite šunį.

Elnio ar briedžio ragai labai ilgai išlieka, beveik nekvepia ir netrupa, todėl yra populiarūs. Tačiau jie labai kieti, todėl stipriai kramtantiems šunims gali nuskelti dantis – perskelti ragai paprastai švelnesni.

Perskeltas ragas atveria minkštesnę vidinę dalį, kurią šuniui lengviau ir maloniau graužti, todėl jis tinka švelniau kramtantiems ar jaunesniems šunims. Visas ragas kietesnis ir ilgiau išlieka.

Tai kieti kramtukai iš džiovinto pieno, dažniausiai gaminami iš jako ar karvės pieno. Jie ilgai kramtomi, o likusį mažą gabalėlį daugelis gamintojų siūlo pašildyti mikrobangų krosnelėje, kad jis išsipūstų ir taptų traškiu skanėstu.

Kietuose sūrio kramtukuose laktozės paprastai likę labai mažai, todėl daugelis šunų juos toleruoja. Jei šuo jautrus pieno produktams, pradėkite nuo mažo gabalo ir stebėkite virškinimą.

Specialiai šunims paruošta kieta mediena, pavyzdžiui, kavamedžio ar alyvmedžio, kramtant dažniausiai skaidosi į smulkius plaušus, o ne aštrias skeveldras. Vis dėlto ją verta duoti prižiūrint ir pakeisti, kai ji labai sudyla.

Paprastos šakos gali skilti aštriomis skeveldromis, kurios sužeidžia burną, gerklę ar žarnyną, o kai kurių medžių mediena gali būti kenksminga. Saugiau duoti šunims skirtus kramtukus ar žaislus.

Ingredientai išvardijami mažėjančia kiekio tvarka, todėl pirmieji parodo, iš ko skanėstas daugiausia pagamintas. Verta atkreipti dėmesį į mėsos dalį, cukraus ar dirbtinių priedų buvimą ir į tai, ar produktas yra papildomas, ar visavertis.

Papildomasis pašaras reiškia, kad produktas nėra visavertis ir pats vienas neaprūpina šuns visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Daugelis skanėstų yra būtent tokie ir skirti duoti kartu su pagrindiniu ėdalu.

Cukrus ar sirupai kartais dedami dėl skonio, tekstūros ar ilgesnio galiojimo. Šuniui cukraus nereikia, todėl daugelis savininkų renkasi skanėstus be pridėtinio cukraus, ypač jei šuo linkęs tukti.

Šuo spalvų taip neskiria kaip žmogus, todėl dažikliai dedami labiau dėl savininko akių. Leidžiami dažikliai paprastai laikomi saugiais, bet jautriems šunims daugelis renkasi skanėstus be dirbtinių priedų.

Monoproteininiai skanėstai gaminami iš vieno gyvūninio baltymo šaltinio, pavyzdžiui, tik antienos ar tik triušienos. Jie patogūs, kai reikia vengti tam tikros mėsos arba aiškintis, kas šuniui netinka.

Dažniausiai verta rinktis skanėstus iš to paties baltymo, kurį šuo gauna su savo dietiniu ėdalu, arba hipoalerginius, veterinaro patvirtintus skanėstus. Jei šuo laikosi eliminacinės dietos, bet kokius skanėstus pirmiausia aptarkite su veterinaru.

Dauguma šunų grūdus virškina gerai, todėl skanėstai be grūdų nėra būtini. Jie gali tikti šunims, kuriems veterinaras nustatė jautrumą tam tikriems grūdams, arba kai savininkas tiesiog nori trumpesnės sudėties.

Įspėjamieji ženklai – viduriavimas, vėmimas, pilvo pūtimas, niežulys, laižymasis ar paraudusi oda. Nustokite duoti naują skanėstą, o jei simptomai nepraeina ar yra stiprūs, kreipkitės į veterinarą.