DUK: Skanėstai šunims

Patogiausia naudoti specialų skanėstų krepšelį ar dėklą, tvirtinamą prie diržo, kurį lengva atidaryti viena ranka. Minkštus skanėstus geriau laikyti uždaromame maišelyje, kad neišdžiūtų ir nesuteptų kišenių.

Ne, kai šuo išmoksta komandą, skanėstai pamažu duodami rečiau ir pakeičiami pagyrimu, žaidimu ar kitais apdovanojimais. Retkarčiais vis tiek verta apdovanoti, kad elgesys išliktų patikimas.

Dažnai šuo būna sotus, pavargęs ar per daug išsiblaškęs. Treniruokitės prieš šėrimą, trumpiau ir ramesnėje vietoje arba pabandykite kvapnesnį skanėstą, kuris šuniui atrodo vertingesnis.

Taip, bet rinkitės skanėstus su trumpa sudėtimi ir vienu baltymų šaltiniu, kurį šuo jau toleruoja. Naujus skanėstus įveskite pamažu ir sustokite, jei atsiranda viduriavimas ar vėmimas.

Kai kurie šunys mielai ėda šunims saugias daržoves, pavyzdžiui, morkas ar agurkus, todėl jos gali būti mažai kaloringa alternatyva. Vis dėlto daugeliui šunų jos mažiau patrauklios nei mėsiški skanėstai.

Tai specialios formos ir tekstūros kramtukai, kurie kramtant mechaniškai valo apnašas nuo dantų paviršiaus. Jie gali papildyti dantų priežiūrą, bet nepakeičia reguliaraus dantų valymo ir veterinaro patikrų.

Daugelis gamintojų rekomenduoja dantų kramtukus duoti kasdien arba kelis kartus per savaitę – dažnumas nurodomas ant pakuotės. Svarbu, kad kramtukas atitiktų šuns svorį ir būtų įskaičiuotas į dienos kalorijas.

Ne, dantų kramtukai tik papildo priežiūrą. Veiksmingiausias būdas apnašoms kontroliuoti yra reguliarus dantų valymas šunims skirta pasta, o dantų akmenį pašalina veterinaras.

Dantų kramtukai dažniausiai skirstomi pagal šuns svorį, todėl pasirinkite dydį, atitinkantį jūsų šuns svorio intervalą. Per mažą kramtuką šuo gali praryti nesukramtęs, o per didelis gali būti nepatogus.

Kai kurie kramtukai mažina apnašas ir laikinai gaivina kvapą, todėl gali padėti. Vis dėlto stiprus ar staiga atsiradęs blogas burnos kvapas dažnai rodo dantų ar dantenų problemas, kurias turėtų įvertinti veterinaras.

Greitai ėdantys šunys kramtuką dažnai sukramto vos kelis kartus, todėl jis veikia prasčiau ir gali užstrigti. Išbandykite didesnį ar kietesnį dydį ir prižiūrėkite šunį, kol jis kramto.

Daugelis dantų kramtukų skirti šunims nuo tam tikro amžiaus, dažnai nuo kelių mėnesių – tai nurodoma ant pakuotės. Šuniukams būna atskirų, minkštesnių kramtukų, kurie tinka besikeičiantiems dantims.

Natūralūs kramtukai gaminami iš džiovintų gyvūnų dalių: jaučio penių, ausų, trachėjų, odos, kanopų, kojų ar plaučių. Jie skiriasi kietumu, riebumu ir tuo, kiek laiko šuniui užtrunka juos sukramtyti.

Džiovinti jaučio peniai yra populiarus, ilgai kramtomas ir lengvai virškinamas kramtukas. Duokite tinkamo storio gabalą ir atimkite paskutinę mažą dalį, kad šuo jos nepraryjų visos iš karto.

Kiaulės ausys šunims patinka, tačiau jos gana riebios ir kaloringos, todėl tinka retkarčiais, o ne kasdien. Šunims, linkusiems tukti ar jautraus virškinimo, verta rinktis liesesnius kramtukus.

Jautienos ausys paprastai yra liesesnės ir kietesnės už kiaulės ausis, todėl jas šuo kramto ilgiau. Kiaulės ausys minkštesnės ir riebesnės, todėl jas geriau duoti rečiau.

Džiovintose trachėjose natūraliai yra kremzlių, todėl jos dažnai renkamos kaip natūralus kramtukas. Jos traškios, gana liesos ir tinka daugeliui šunų, bet kaip ir kitus kramtukus, jas reikia duoti saikingai.

Kanopos labai kietos, todėl ilgai užima šunį, tačiau stipriai kramtantiems šunims gali nuskelti dantis. Jas geriau duoti prižiūrint ir rinktis minkštesnius kramtukus šunims, turintiems silpnus ar pažeistus dantis.

Džiovintos paukščių kojos yra traškus natūralus skanėstas, kurio kaulai po džiovinimo paprastai trupa, o ne skyla aštriomis skeveldromis. Vis dėlto juos verta duoti prižiūrint ir tik tinkamo dydžio šunims.

Džiovinta jautienos oda – tai natūralus kramtukas iš gyvūno odos, dažnai su likusiu kailiu, kuris kramtant valo dantis. Ji skiriasi nuo apdorotos kramtomosios odos, nes paprastai yra tik išdžiovinta be papildomo apdorojimo.