DUK: Maistas šunims

Daugumą suaugusių šunų rekomenduojama šerti du kartus per dieną. Vieną kartą per dieną šeriami šunys būna alkanesni ir labiau linkę vemti tuščiu skrandžiu, o dideliems šunims dažnai patariama dienos normą dalyti į kelis kartus.

Saugiau šerti po pasivaikščiojimo, o po ėdimo leisti šuniui kurį laiką ramiai pailsėti, ypač didelėms veislėms su gilia krūtinės ląsta. Intensyvus judėjimas iškart po ėdimo siejamas su didesne skrandžio apsisukimo rizika.

Skrandžio išsiplėtimas ir apsisukimas – gyvybei pavojinga būklė, dažnesnė didelėms, giliakrūtinėms veislėms. Riziką gali mažinti dienos normos padalijimas į kelis šėrimus, lėtas ėdimas ir poilsis po ėdimo, o išsipūtęs pilvas ir nesėkmingi bandymai vemti reikalauja skubios veterinarinės pagalbos.

Lėto ėdimo dubuo su iškilimais ar galvosūkio tipo dubuo priverčia šunį ėsti lėčiau ir praverčia, jei šuo ryja ėdalą akimirksniu ar po to jį atpylinėja. Be to, jis suteikia protinio užimtumo.

Dalį dienos sauso ėdalo normos galite naudoti kaip apdovanojimą per pratybas ar įdėti į galvosūkius. Taip šuo negauna papildomų kalorijų, o ėdalas tampa vertingesnis.

Ne: jei šuo ėda noriai, yra tinkamo svorio, jo kailis blizga, o išmatos normalios, keisti ėdalo nebūtina. Racioną verta peržiūrėti pasikeitus gyvenimo etapui, aktyvumui ar sveikatai.

Sausame ėdale mažai drėgmės, todėl šuo trūkstamą vandenį išgeria – tai normalu. Jei troškulys staiga labai padidėja be aiškios priežasties, pasitarkite su veterinaru, nes tai gali būti ligos požymis.

Sudedamosios dalys surašomos mažėjančia tvarka pagal svorį prieš gaminimą, todėl pirmosios sudaro didžiausią dalį. Atkreipkite dėmesį, ar sąrašo pradžioje nurodytas konkretus mėsos šaltinis, pavyzdžiui, vištiena ar ėriena, o ne tik bendras pavadinimas.

Tai analitinės sudedamosios dalys – laboratorijoje nustatytas baltymų ir riebalų kiekis procentais. Žodis „žalieji“ reiškia bendrą kiekį, o ne kokybę ar virškinamumą.

Drėgname ėdale daug vandens, todėl procentai jame atrodo maži. Palyginti galima perskaičiavus sausajai medžiagai: baltymų procentą padalykite iš 100 minus drėgmės procentas ir padauginkite iš 100.

Suaugusių šunų sausame ėdale baltymų dažniausiai būna apie 18–30 %, šuniukų ir aktyvių šunų – daugiau. Svarbus ne tik kiekis, bet ir baltymų kokybė bei virškinamumas, o apribojimus, pavyzdžiui, sergant inkstų ligomis, nustato veterinaras.

Žalieji pelenai – tai mineralinių medžiagų kiekis, kuris lieka sudeginus mėginį laboratorijoje, o ne į ėdalą įdėti pelenai. Sausame ėdale jų dažniausiai būna apie 5–10 %.

Mėsos miltai – išdžiovinta ir sumalta mėsa, iš kurios pašalinta didžioji dalis vandens, todėl tai koncentruotas baltymų šaltinis. Savaime tai nėra prasta žaliava – svarbu, kad būtų nurodyta, iš kokio gyvūno ji pagaminta.

Šviežia mėsa sudėtyje skaičiuojama kartu su vandeniu, kuris gaminant išgaruoja, todėl jos dalis gatavame sausame ėdale būna gerokai mažesnė nei nurodytas procentas. Taigi sąrašo pradžioje esanti šviežia mėsa nebūtinai reiškia, kad mėsos baltymų yra daugiausia.

Tai skerdienos dalys, kurių žmonės dažniausiai nevalgo, pavyzdžiui, kepenys, širdys, inkstai ar kremzlės, ir daugelis jų yra maistingos. Geriau, kai gamintojas nurodo konkretų gyvūną ir dalis, o ne tik bendrą pavadinimą.

Sausame ėdale antioksidantai būtini, kad riebalai neapkarstų; jie būna natūralūs, pavyzdžiui, tokoferoliai, arba sintetiniai, leidžiami naudoti ES. Leidžiami priedai naudojami nustatytais kiekiais, o norintieji jų išvengti gali rinktis ėdalą su natūraliais antioksidantais.

Cukrus ir dažikliai dažniausiai dedami dėl išvaizdos ar skonio, o ne dėl šuns poreikių – šuniui ėdalo spalva nesvarbi. Jei galite rinktis, rinkitės ėdalą be pridėtinio cukraus ir dirbtinių dažiklių.

Pavadinimas rodo, kiek ingrediento yra: „su vištiena“ gali reikšti nedidelę jos dalį, o „vištienos skonio“ – kad vištienos gali būti tik kaip skonio priedo. Tikrąjį kiekį matysite sudėtyje, kur turėtų būti nurodytas procentas.

Daržovės ir vaisiai suteikia skaidulų ir kai kurių naudingų medžiagų, bet nėra būtini, jei ėdalas visavertis. Jų buvimas sudėties sąrašo gale dažnai labiau rodo rinkodarą nei realią naudą.

Ląsteliena (skaidulos) padeda virškinimui, išmatų formavimuisi ir sotumo jausmui, todėl jos daugiau dedama į svorio kontrolės ėdalus. Per didelis jos kiekis gali padidinti išmatų kiekį.