DUK: Terariumai ropliams

Keteruotiesiems gekonams tinka drėgmę sulaikantis pagrindas, pavyzdžiui, kokoso pluoštas, dirvožemio mišinys ar bioaktyvus pagrindas su samanomis. Jie retai lipa ant žemės, tačiau pagrindas padeda palaikyti drėgmę.

Karališkiesiems pitonams dažnai naudojama žievė, kokoso pluoštas ar jų mišinys, nes jie gerai sulaiko drėgmę. Svarbu, kad pagrindas nebūtų nuolat šlapias, nes per didelė drėgmė gali sukelti odos problemų.

Sausumos vėžliams tinka dirvožemis, dirvožemio ir smėlio ar kokoso pluošto mišinys, kuriame jie gali kasti ir kuris laiko šiek tiek drėgmės. Pagrindas neturi būti dulkantis, o maistą geriau dėti ant plytelės ar lėkštės, kad vėžlys jo neprarytų.

Daugeliui vandens vėžlių dugno grunto nereikia, o tuščias dugnas lengviau valomas. Jei naudojate gruntą, rinkitės smulkų smėlį ar labai didelius akmenis, kurių vėžlys negalėtų praryti, nes vidutinio dydžio akmenukai pavojingi.

Išmatos ir sutepta pagrindo dalis šalinamos kasdien ar kai pastebite, o visas pagrindas keičiamas kas kelias savaites ar mėnesius, priklausomai nuo tipo ir gyvūno. Bioaktyviame terariume pagrindas paprastai nekeičiamas visai, tik papildomas.

Specialiai terariumams parduodamų pagrindų paprastai sterilizuoti nereikia. Jei naudojate surinktus natūralius komponentus, pavyzdžiui, lapus ar akmenis, juos reikia nuplauti ir apdoroti, kad nepatektų parazitų ar kenksmingų medžiagų.

Atsitiktinai praryti keli grūdeliai paprastai nepavojingi, tačiau nuolatinis pagrindo valgymas gali sukelti virškinimo užsikimšimą. Dėkite maistą į indelį ar ant plytelės, patikrinkite, ar gyvūnui netrūksta mineralų, ir, jei elgesys kartojasi, pasitarkite su veterinaru.

Pelėsis atsiranda, kai pagrindas per ilgai būna šlapias, trūksta vėdinimo arba jame lieka maisto ir išmatų likučių. Pašalinkite pažeistą dalį, pagerinkite vėdinimą, rečiau purkškite ir reguliariai valykite terariumą.

Reikiamą kiekį apskaičiuokite padauginę terariumo dugno ilgį ir plotį iš norimo sluoksnio storio; gautas tūris litrais parodys, kiek pagrindo reikia. Pakuotėse dažnai nurodomas tūris, todėl lengva palyginti ir kiek pakuočių prireiks.

Didesnės pakuotės dažnai būna pigesnės už litrą, todėl jas verta rinktis dideliems terariumams ar keičiant pagrindą reguliariai. Palyginkite kainą už litrą ir įsitikinkite, kad turite sausą vietą likučiams laikyti.

Pagrindą laikykite sausoje vietoje uždarytoje pakuotėje ar dėžėje, kad jis nepelytų ir į jį nepatektų vabzdžių. Drėgną kokoso pluoštą ar samanas geriau sunaudoti greitai arba išdžiovinti prieš laikant.

Bioaktyvus terariumas – tai savaime iš dalies išsivalanti ekosistema su gyvu pagrindu, augalais ir smulkiais gyviais, kurie skaido išmatas ir maisto likučius. Toks terariumas arčiau natūralios aplinkos, tačiau jį reikia kruopščiai įrengti ir prižiūrėti.

Valymo būrį sudaro smulkūs bestuburiai, dažniausiai spyruokluodegės (kolembolos) ir vėdarėliai (izopodai), kurie minta organinėmis atliekomis ir pelėsiu. Jie padeda palaikyti pagrindą švarų ir purų.

Taip, sausi bioaktyvūs terariumai įrengiami ir dykumų rūšims, naudojant sausesnį dirvožemio ir smėlio mišinį, sausrai atsparius augalus ir sausą aplinką toleruojančius izopodus. Dalį pagrindo vėsesnėje zonoje laikoma šiek tiek drėgnesne, kad valymo būrys išgyventų.

Drenažo sluoksnis iš keramzito ar kitų stambių granulių po pagrindu sulaiko vandens perteklių, kad dirvožemis nesupūtų. Tarp drenažo ir pagrindo dedamas tinklelis ar audinys, kad sluoksniai nesusimaišytų.

Tinka ropliams nenuodingi, sąlygas toleruojantys augalai, pavyzdžiui, atogrąžų terariumams – pototos, bromelijos ar paparčiai, sausiems – sukulentai ir kai kurios žolės. Prieš sodindami patikrinkite, ar augalas saugus jūsų rūšiai, ir nuplaukite jį nuo trąšų bei pesticidų.

Bioaktyvų terariumą valyti reikia rečiau, tačiau stambias išmatas, nusinėrusią odą ir sugedusį maistą vis tiek verta pašalinti. Taip pat reikia valyti stiklus, vandens indą, genėti augalus ir retkarčiais papildyti pagrindą.

Dažnai rekomenduojama palaukti kelias savaites, kad augalai įsišaknytų, o valymo būrys pasidaugintų. Per tą laiką taip pat galima sureguliuoti temperatūrą ir drėgmę, kad roplys patektų į stabilią aplinką.

Kai kurie driežai mielai ėda izopodus ir kitus smulkius gyvius, todėl jų populiacija gali sumažėti. Kad valymo būrys išliktų, palikite slėptuvių po žieve ar lapais ir, jei reikia, retkarčiais papildykite jį.

Sausi lapai, pavyzdžiui, ąžuolo ar buko, yra maistas ir slėptuvė valymo būriui, padeda sulaikyti drėgmę ir suteikia natūralią išvaizdą. Lapus geriau rinkti švariose vietose toli nuo kelių ir prieš naudojant apdoroti.