DUK: Narvai paukščiams

Taip, jei durelės prastai užsidaro ar tarp jų ir rėmo lieka tarpas, paukštis gali įkišti koją ar pirštą. Patikrinkite, ar uždarytos durelės priglunda prie rėmo be plyšių.

Daugelis savininkų naktį uždengia narvą, kad paukštis miegotų ramiau ir jo netrikdytų šviesa. Tai nebūtina, jei patalpa naktį tamsi ir rami, tačiau kai kuriems paukščiams uždengimas padeda nusiraminti.

Tinka kvėpuojantis, neperšviečiamas audinys be kilpų ir laisvų siūlų, kuriuose paukštis galėtų įsipainioti. Uždangalas neturi visiškai užkirsti oro, todėl apačioje verta palikti tarpą.

Daugumai naminių paukščių reikia maždaug 10–12 valandų tamsos ir ramybės per parą. Uždengtas narvas ar tamsus kambarys padeda išlaikyti pastovų miego režimą, ypač vasarą, kai dienos ilgos.

Kai kurie paukščiai, ypač nimfos, naktį išsigąsta netikėto garso ar šviesos ir ima blaškytis narve. Silpna naktinė lemputė ir iš dalies uždengtas narvas gali padėti, o po tokio išgąsčio verta apžiūrėti, ar paukštis nesusižeidė.

Vasarą storas uždangalas gali sulaikyti šilumą ir trukdyti orui cirkuliuoti. Karštomis naktimis naudokite plonesnį audinį ar uždenkite tik dalį narvo ir pasirūpinkite, kad pati patalpa nebūtų per šilta.

Trumpam uždengti narvą galima, jei paukštis labai susijaudinęs, bet nuolat dengti jį dieną, kad paukštis tylėtų, netinka. Dažnas rėkimas dažnai rodo nuobodulį ar dėmesio stoką, todėl verta ieškoti priežasties.

Daugelis rūšių, pavyzdžiui, banguotosios papūgėlės, amadinos ar nerūžėlės, yra socialios ir mieliau gyvena poromis. Tada narvas turi būti erdvesnis, su keliomis lesyklėlėmis ir laktomis, o naujus paukščius reikia supažindinti palaipsniui.

Naują paukštį pirmiausia laikykite karantine atskirame narve kitoje patalpoje, o vėliau statykite narvus šalia, kad paukščiai matytų ir girdėtų vienas kitą. Į bendrą narvą juos perkelkite tik tada, kai jie elgiasi ramiai.

Dažniausiai patariama naują paukštį kelias savaites laikyti atskirame narve kitoje patalpoje, kad pasireikštų galimos ligos. Konkretų laiką ir tai, ar reikia patikrinimų, verta aptarti su paukščių veterinaru.

Veisimo narvas paprastai būna ilgas, su vietomis lizdui tvirtinti ir dažnai su išimama pertvara, kad paukščius būtų galima laikinai atskirti. Jis skirtas porai ir jaunikliams, todėl turi būti pakankamai erdvus ir lengvai valomas.

Paprastai nepatartina, nes papūgėlės gali būti agresyvios kanarėlėms, o jų poreikiai skiriasi. Jei jos ir laikomos kartu, tai daroma tik dideliame voljere, nuolat stebint.

Paukščiai gali peštis dėl vietos, lesyklėlių, laktų ar poros, ypač ankštame narve. Padeda daugiau vietos, papildomos lesyklėlės ir laktos skirtinguose galuose, o jei peštynės nesiliauja, paukščius reikia atskirti.

Galima, jei narvas pakankamai didelis ir paukščiai sutaria, tačiau kai kurioms rūšims nelyginis skaičius sukelia konfliktų, kai susidaro poros. Didesniam būriui dažnai tinkamesnis voljeras.

Taip, sergantį paukštį verta perkelti į atskirą, ramų ir šiltą narvą su lengvai pasiekiamu maistu ir vandeniu, kad jis pailsėtų ir neužkrėstų kitų. Būtinai kreipkitės į veterinarą ir laikykitės jo nurodymų.

Taip, lizdai, dėžutės, tamsūs užkampiai ir ilgos dienos gali skatinti kai kurias pateles dėti kiaušinius net be patino. Jei patelė dažnai deda kiaušinius, pašalinkite tokias vietas iš narvo ir pasitarkite su veterinaru.

Jauniems paukščiams tinka narvas su žemai įrengtomis laktomis ir lengvai pasiekiamu maistu bei vandeniu, kad jie galėtų mokytis lipti ir lesti. Tarpas tarp virbų turi būti tinkamas dar neužaugusiems paukščiams.

Rūdijanti vieta reiškia, kad pažeista danga, o graužiamas surūdijęs metalas gali dirginti paukščio virškinimą ir turėti aštrių kraštų. Jei paukštis graužia surūdijusius virbus, narvą verta pakeisti.

Po plovimo narvą visada gerai išdžiovinkite, nelaikykite jo labai drėgnoje vietoje ir laiku šalinkite išmatas, kurios ėda dangą. Pastebėję pažeistą dangą, stebėkite ją, o jei rūdys plinta, narvą keiskite.

Naudotas narvas gali tikti, jei jis tvirtas, be rūdžių, nusilupusių dažų ir aštrių kraštų. Prieš naudojant jį būtina kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti, nes jame gali būti likę ankstesnių paukščių ligų sukėlėjų ir erkių.