DUK: Maistas paukščiams

Sausas lesalas paprastai būna lesalinėje visą dieną, o šviežias maistas duodamas vieną ar du kartus per dieną. Kai kurie šeimininkai papūgas lesina dviem porcijomis – ryte ir vakare, kad būtų lengviau kontroliuoti suėstą kiekį.

Geriau ne: viršuje susikaupia lukštai ir dulkės, o paukštis išsirenka tik mėgstamas sėklas. Lesalą tikrinkite ir papildykite kasdien, išpūskite lukštus ir kas kelias dienas išplaukite lesalinę.

Geriausias rodiklis – stabilus svoris, sveriant paukštį reguliariai tuo pačiu paros metu. Taip pat stebėkite, ar lesalinėje mažėja sveikų sėklų, ar išmatos įprastos ir ar paukštis aktyvus.

Paukščiai labai greitai silpsta be maisto, todėl jei paukštis neėda ilgiau nei parą arba atrodo išsipūtęs ir vangus, nedelsdami kreipkitės į veterinarą. Iki vizito laikykite jį šiltai ir pasiūlykite mėgstamo lesalo.

Didesnis apetitas būna šeriantis, šaltuoju metų laiku ar veisimosi metu, tačiau kartu su svorio kritimu ar pasikeitusiomis išmatomis jis gali rodyti ligą. Jei paukštis daug ėda, bet liesėja, kreipkitės į veterinarą.

Duokite saikingą porciją, kurią paukštis suėda per dieną, naudokite gilesnę lesalinę su apsauga ir rinkitės mišinį be užpildų, kurių paukštis neėda. Nukritusį lesalą nuo dugno išmeskite, nes jis būna užterštas išmatomis.

Kai narve keli paukščiai, padėkite kelias lesalines skirtingose vietose, kad dominuojantis paukštis neužimtų visų. Stebėkite, ar visi ėda, ir reguliariai sverkite paukščius, ypač jei vienas jų atrodo atstumtas.

Gamtoje paukščiai didelę dalį dienos ieško maisto, todėl paslėptas lesalas popieriuje, kartono dėžutėse ar paieškos žaisluose juos užima, mažina nuobodulį ir persiėdimą. Pradėkite nuo lengvų užduočių, kad paukštis suprastų, kur yra maistas.

Kambaryje gyvenantiems paukščiams žiemą lesalo poreikis keičiasi nedaug, tačiau vėsesnėse patalpose ar lauko voljerose paukščiai sudegina daugiau energijos. Tokiu atveju jie gali ėsti daugiau ir jiems tinka šiek tiek riebesnis mišinys.

Svorio mažinimas turi būti lėtas ir prižiūrimas veterinaro: mažinami riebūs mišiniai ir skanėstai, daugiau daržovių, granulių ir judėjimo. Staigiai riboti lesalą pavojinga, todėl paukštį reguliariai sverkite.

Net keičiant panašų mišinį kitu, naują lesalą verta maišyti su senuoju bent savaitę ar dvi. Taip paukštis pripranta prie kitokio skonio ir sudėties, o jūs pastebite, ar jis tikrai ėda naująjį.

Daugumoje vietų paukščiams tinka įprastas geriamas vandentiekio vanduo, kurį pila ir žmonės. Jei vanduo labai kietas ar jo kokybe abejojate, galima naudoti filtruotą ar atvėsintą virintą vandenį, bet svarbiausia jį keisti kasdien.

Gazuotas ar labai mineralizuotas vanduo paukščiams netinka. Jei naudojate buteliuose parduodamą vandenį, rinkitės negazuotą ir mažai mineralizuotą geriamąjį vandenį.

Paukščiai geria nedaug, tačiau kiekis priklauso nuo dydžio, temperatūros ir to, kiek šviežio vandeningo maisto jie ėda. Pastebimai padidėjęs troškulys, ypač kartu su skystomis išmatomis, yra priežastis kreiptis į veterinarą.

Ne. Sultys ir saldinti gėrimai skatina bakterijų dauginimąsi girdykloje, o arbatoje yra kofeino. Paukščiui duokite švaraus vandens, o priedus naudokite tik paukščiams skirtus ir pagal etiketę.

Šaltyje vanduo greitai užšąla, todėl jį reikia keisti kelis kartus per dieną arba naudoti paukščiams skirtą šildomą girdyklą. Į vandenį nepilkite jokių priemonių nuo užšalimo.

Saulėgrąžos riebios ir skanios, todėl daugelis papūgų nuo jų tampa priklausomos. Pamažu mažinkite jų dalį mišinyje, naudokite jas kaip apdovanojimą mokymo metu ir siūlykite kitų sėklų, granulių bei daržovių, stebėdami paukščio svorį.

Daug paukščių atsargiai vertina naują maistą, todėl nauju lesalu vien jo pakeisti negalima. Maišykite jį su senuoju, siūlykite ryte, kai paukštis alkanesnis, ir pademonstruokite, kad patys „valgote“ – bet niekada neleiskite paukščiui badauti.

Paukščiai rausiasi ieškodami mėgstamų sėklų ir išmeta tas, kurių nenori, todėl dažnai išmetamas lesalas rodo, kad mišinyje daug paukščiui nepatinkančių sėklų. Pabandykite kitokios sudėties mišinį ar gilesnę lesalinę.

Maisto atrajojimas kitam paukščiui, žmogui ar veidrodžiui dažnai yra hormoninis ar draugystės elgesys, ypač pavasarį. Tačiau jei paukštis vemia, purto galvą ar maistas lieka lipnus ant plunksnų, tai gali būti ligos požymis ir reikia veterinaro.