DUK: Dubenėliai ir lesyklos paukščiams

Prie lesyklų susirenka daug paukščių, todėl per išmatomis užterštą lesalą ir vandenį lengvai plinta ligos, pavyzdžiui, salmoneliozė ar trichomonozė. Reguliarus valymas ir švarus vanduo šią riziką gerokai sumažina.

Paprastai patariama kelioms savaitėms nustoti lesinti, lesyklas ir vonelę kruopščiai išvalyti bei dezinfekuoti, kad paukščiai išsisklaidytų. Jei randate daugiau negyvų paukščių, apie tai verta pranešti veterinarijos tarnybai.

Lesyklą iššveiskite karštu vandeniu ir šepečiu, prireikus naudokite tam tinkamą dezinfekavimo priemonę pagal etiketę, tada gerai nuskalaukite ir išdžiovinkite. Valant verta mūvėti pirštines ir po to nusiplauti rankas.

Sušlapusį, sulipusį ar supelijusį lesalą išmeskite, nes jis gali susargdinti paukščius. Lesyklą išvalykite ir išdžiovinkite, o kitą kartą pilkite mažiau lesalo, kad jis būtų sulestas greičiau.

Geriausia pilti tiek, kiek paukščiai sulesa per dieną ar dvi, kad lesalas neužsistovėtų ir nesudrėktų. Stebėdami, kaip greitai lesykla ištuštėja, greitai suprasite tinkamą kiekį.

Graužikus pritraukia ant žemės nukritęs lesalas, todėl padeda lesyklos su padėklu lukštams, lesalas be lukštų ir likučių surinkimas vakare. Lesyklą kabinkite taip, kad graužikai negalėtų į ją užlipti.

Per šalčius geriau to vengti, nes paukščiai ieško maisto ten, kur jį rasdavo. Jei išvykstate, paprašykite kaimyno papildyti lesyklą arba prieš tai pakabinkite didesnį lesalo kiekį sausoje, uždengtoje lesykloje.

Po snygio nuvalykite sniegą nuo lesyklos ir padėklų, patikrinkite, ar lesalas neužšalęs ir nesušlapęs, ir pildykite lesyklą kasdien. Lesyklos su plačiu stogeliu šiuo metu ypač praverčia.

Duona nėra tinkamas paukščių maistas: joje mažai paukščiams reikalingų medžiagų, ji greitai sušlampa ir pelija. Lesykloms tinka paukščiams skirtas lesalas, nesūdyti riebalai ir sėklos.

Taip, paukščiams vandens reikia ir gerti, ir maudytis, o žiemą neužšalusį vandenį rasti sunku. Šalia lesyklos galima pastatyti negilų indą ar vonelę su švariu vandeniu, keičiamu reguliariai.

Gera sodo vonelė yra negili, nuolaidžiais kraštais ir šiurkščiu, neslidžiu dugnu, kad paukščiai galėtų patogiai įbristi. Jei vonelė gilesnė, į ją galima įdėti akmenų, ant kurių paukščiai atsistotų.

Vonelę statykite atviroje vietoje, iš kurios paukščiai matytų artėjantį pavojų, bet netoli medžių ar krūmų, kur galėtų pasislėpti. Pusiau pavėsyje vanduo vasarą mažiau įšyla ir lėčiau žydi.

Vandenį sodo vonelėje verta keisti kasdien ar bent kas porą dienų, o vonelę reguliariai iššveisti. Taip vanduo neužsiteršia išmatomis, neužželia dumbliais ir jame nesiveisia uodai.

Paprasčiausia kasdien įpilti šilto vandens arba naudoti šildomą vonelę, skirtą paukščiams. Vonelę galima perkelti į saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą, o ledą pašalinti atsargiai, nedaužant indo.

Ne, druska, antifrizas ir kiti priedai paukščiams kenksmingi ar net mirtini, be to, jie gadina plunksnas. Vonelėje turi būti tik švarus vanduo, o užšalimui išvengti naudokite šiltą vandenį ar šildomą indą.

Gali, jei vanduo stovi ilgiau nei kelias dienas. Vandenį dažnai keičiant ir vonelę išplaunant uodų lervos nespėja išsivystyti, o paukščiai gauna švaresnio vandens.

Sodo vonelės būna betoninės, akmeninės, keraminės, metalinės ar plastikinės. Sunkios vonelės stabilesnės, keraminės per šalčius gali įtrūkti, o plastikinės lengvos, bet lengviau apverčiamos ir slidesnės.

Dažnos priežastys – per gilus vanduo, slidus dugnas, per atvira ar, priešingai, per daug krūmais apaugusi vieta, kurioje gali tykoti katė. Kartais paukščiams tiesiog reikia laiko vonelę atrasti.

Vištoms dažniausiai naudojami loveliai, pakabinamos bunkerinės lesyklos ir pedalinės lesyklos, kurios atsidaro vištai užlipus. Svarbu, kad lesalas neužsiterštų kraiku ir išmatomis bei būtų apsaugotas nuo graužikų.

Vištoms naudojamos varpelio tipo ir kibirinės girdyklos, iš kurių vanduo pamažu nuteka į lovelį, bei spenelinės girdyklos. Talpą rinkitės pagal pulko dydį, kad vandens užtektų visai dienai, ypač karštu oru.