DUK: Dubenėliai ir lesyklos paukščiams

Tai negilus indas ar padėklas su smulkiu sausu smėliu, kuriame putpelės, vištos ar kiti dulkėse besimaudantys paukščiai valo plunksnas. Smėlį reikia reguliariai keisti, kad jame nesikauptų išmatos ir drėgmė.

Tai laikiklis, kuriame dubenėlis užsifiksuoja sukant ar užsklendžiant, kad papūga negalėtų jo ištraukti ir numesti. Kai kurie tokie laikikliai leidžia dubenėlį išimti ir pripildyti iš narvo išorės.

Nereikia kišti rankos į narvą, todėl paukštis mažiau trikdomas, o teritorinė papūga neturi progos įkąsti. Tokie dubenėliai patogūs ir tada, kai paukštį kasdien prižiūri ne jo šeimininkas.

Dažniausiai tai žaidimas ar nuobodulys, o kartais dubenėlis tiesiog laisvai laikosi laikiklyje. Padeda tvirtesnis, priveržiamas ar užrakinamas laikiklis ir daugiau žaislų bei užsiėmimų narve.

Gali, jei tarp laikiklio, dubenėlio ir grotelių lieka tarpų, į kuriuos paukštis gali įkišti koją, sparną ar galvą. Rinkitės laikiklį, tinkantį dubenėlio dydžiui, ir reguliariai tikrinkite, ar niekas neatsilaisvino.

Dubenėlis turi būti toks, kad papūga patogiai įkištų snapą ir galvą, bet ne toks didelis, kad ji galėtų į jį įlipti. Gamintojai dažnai nurodo, kokio dydžio paukščiams skirtas indas, todėl verta į tai atsižvelgti.

Taip dažnai nutinka, kai dubenėlis per didelis ar pritvirtintas patogioje tupėti vietoje. Padeda mažesnis indas, indas su gaubtu arba laktos perkėlimas taip, kad paukštis lestų iš šalies, o ne iš viršaus.

Didelė papūga gali nuskelti glazūrą ar kraštą, ypač jei dubenėlį mėto ar daužo. Nuskilusį dubenėlį pakeiskite, nes aštrūs kraštai gali sužeisti, o įtrūkimuose kaupiasi bakterijos.

Vaisius ir daržoves galima dėti į atskirą dubenėlį, prisegti spaustuku prie grotelių ar suverti ant iešmelio. Juos verta išimti po kelių valandų, kad narve neliktų gendančio maisto.

Tai nerūdijančio metalo virbas, ant kurio suveriami vaisių ar daržovių gabalėliai, o jis pakabinamas narve. Paukštis turi juos nusiskinti pats, todėl lesimas tampa ir užsiėmimu.

Šviežią maistą paukščio inde paprastai palieka kelioms valandoms, o šiltoje patalpoje – dar trumpiau. Nesuėstus likučius išmeskite, o indą išplaukite, kad nesidaugintų bakterijos ir nesimestų pelėsis.

Žalumynus galima prisegti specialiu spaustuku prie grotelių, įkišti į laikiklį ar įdėti į atskirą indą. Svarbu, kad jie nesiliestų su narvo dugnu ir būtų pakeisti, kai suvysta.

Taip, daigintas sėklas geriau duoti atskirame inde, nes jos drėgnos ir greitai genda. Nesulestas jas išmeskite tą pačią dieną, o indą kasdien išplaukite ir išdžiovinkite.

Minkštas ar kiaušininis lesalas dedamas į atskirą nedidelį indelį, kurį lengva pasiekti nuo laktos. Šis lesalas greitai genda, todėl jį keičia kelis kartus per dieną, o indelį kaskart išplauna.

Dominuojantys paukščiai dažnai saugo maistą ir vandenį. Padeda įrengti daugiau lesyklėlių ir girdyklų skirtingose narvo vietose, kad visų vienu metu negalėtų užstoti vienas paukštis.

Stebėkite, ar kiekvienas paukštis prieina prie lesyklėlės ir girdyklos, ir atkreipkite dėmesį į svorio kritimą, išsipūtusias plunksnas ar apatiją. Jei kuris nors paukštis atrodo sulysęs ar nusilpęs, kreipkitės į veterinarą.

Didesniame voljere verta turėti kelias girdyklas ir lesyklėles skirtingose vietose ir aukščiuose, kad visi paukščiai jas lengvai pasiektų. Tai ypač svarbu, kai paukščių daug ar jie skirtingų rūšių.

Lesyklėles ir girdyklas statykite po stogeliu, kad lesalas nesušlaptų, ir ne po laktomis, kad nekristų išmatos. Lauko voljere jos turėtų būti apsaugotos nuo laukinių paukščių ir graužikų.

Pavojų kelia įskilę ar aštriais kraštais indai, tarpai laikikliuose, kuriuose paukštis gali įstrigti, nuodingos dangos ir smulkios dalys, kurias paukštis gali nukramtyti ir praryti. Indus verta reguliariai apžiūrėti.

Indą keiskite, kai jis įskilęs, sugraužtas, deformuotas ar jo nebeįmanoma gerai išvalyti. Plastikiniai indai paprastai dėvisi greičiau nei nerūdijančio plieno ar keramikos.