DUK: Dubenėliai ir lesyklos paukščiams

Medis sugeria drėgmę, sunkiai išplaunamas ir jame lengvai veisiasi pelėsis bei bakterijos. Vandeniui ir šviežiam maistui mediniai indai netinka, o sausam lesalui jie naudojami retai.

Banguotajai papūgėlei pakanka nedidelės, negilios lesyklėlės žemais kraštais, kad paukštis lengvai pasiektų sėklas. Per gilus dubenėlis skatina rausti ir barstyti, o per mažas greitai prisipildo lukštų.

Kanarėlėms dažnai naudojamos nedidelės lesyklėlės su gaubtu ir vamzdelinės girdyklos, kabinamos prie narvo durelių ar grotelių. Svarbu, kad indai tilptų į narvo angas ir būtų lengvai išimami kasdieniam valymui.

Nimfoms tinka vidutinio dydžio, platesni dubenėliai, nes jos mėgsta tupėti ant krašto ir lesti iš jo. Dažnai renkamasi nerūdijantį plieną ar keramiką su tvirtu laikikliu, kurio paukštis neapvers.

Didelėms papūgoms reikia storo nerūdijančio plieno dubenėlių su tvirtu, prisukamu ar užrakinamu laikikliu. Plastikinius ar plonus indus jos greitai sulanksto, sukramto arba išmeta iš laikiklio.

Amadinoms tinka mažos, negilios lesyklėlės, kurių kraštus jos gali lengvai pasiekti tupėdamos. Kadangi šie paukšteliai dažnai laikomi būriais, verta įrengti kelias lesymo vietas skirtinguose narvo aukščiuose.

Nerūžėlės aktyviai kramto, todėl joms tinka nedideli, bet tvirti nerūdijančio plieno ar keramikos dubenėliai su gerai priveržiamu laikikliu. Plonus plastikinius indus jos dažnai sugraužia per kelias savaites.

Dubenėlis turi būti pakankamai gilus, kad papūga patogiai pamerktų snapą, bet smulkiems paukščiams ne per gilus. Didelėms papūgoms reikia sunkesnio ir platesnio indo, kurio jos negalėtų apversti ar išnešioti.

Taip, ypač jaunikliai, smulkūs paukšteliai ar nusilpę paukščiai. Vandens indai jiems turėtų būti negilūs, o didesniame inde galima įdėti švarių akmenukų, kad paukštis galėtų atsistoti.

Tai natūralus elgesys: paukščiai ieško mėgstamiausių sėklų, rausiasi ir lukštena. Pilna lesyklėlė šį elgesį dar sustiprina, todėl dažnai padeda pilti mažesnę dienos porciją ir naudoti indą su aukštesniais kraštais.

Padeda lesyklėlės su gaubtu ar aukštais kraštais, apsauginis sijonėlis aplink narvą ir mažesnės lesalo porcijos. Dar galima indus perkelti toliau nuo narvo kraštų, kad lukštai kristų į narvo padėklą.

Paprastai geriau pilti dienos porciją ir lesyklėlę pildyti kasdien. Perpildytoje lesyklėlėje paukštis išrenka tik mėgstamas sėklas, likusios drėksta, užsiteršia ir išmetamos.

Tai medžiaginė ar plastikinė juosta, apjuosianti narvo apačią, kad išmėtytos sėklos ir lukštai liktų narve ar ant padėklo. Ją reikia reguliariai išskalbti ar nuplauti, nes ant jos kaupiasi dulkės ir išmatos.

Paukščiai dažnai mėgsta riebesnes sėklas, pavyzdžiui, saulėgrąžas ar kanapes, o kitas palieka. Kai lesyklėlė kasdien papildoma neišlesus senų sėklų, racionas tampa nesubalansuotas, todėl verta pilti mažesnę porciją ir stebėti, kas lieka.

Ne, ant dugno nukritusios sėklos būna susilietusios su išmatomis, kraiku ir drėgme. Jas reikia išmesti, o į lesyklėlę pilti tik švarų lesalą.

Būna atvirų vandens dubenėlių, vamzdelinių girdyklų, iš kurių vanduo pamažu nuteka į lovelį, buteliukų su rutuliniu vožtuvu ar speneliu ir didesnių automatinių girdyklų. Kiekvienas tipas skiriasi tuo, kaip greitai teršiasi ir kaip lengvai išvalomas.

Vamzdelinėje girdykloje vanduo mažiau užteršiamas sėklomis ir išmatomis bei mažiau išsilieja. Tačiau ją sunkiau išvalyti viduje, todėl ji vis tiek reikalauja kasdienio vandens keitimo ir reguliaraus šveitimo.

Daugelis paukščių išmoksta, bet ne visi ir ne iš karto. Kol nesate tikri, kad paukštis geria iš naujos girdyklos, šalia palikite ir įprastą vandens indą.

Stebėkite, ar paukštis prie jos prieina ir geria, ir pažymėkite vandens lygį, kad matytumėte, ar jis mažėja ne tik dėl išgaravimo. Seną girdyklą pašalinkite tik tada, kai būsite tikri, o jei paukštis atrodo apatiškas, kreipkitės į veterinarą.

Dažniausiai kalta nesandariai uždėta dalis, pažeistas tarpiklis ar įtrūkęs vamzdelis, pro kurį patenka oras. Patikrinkite, ar girdykla stovi vertikaliai ir sandariai sujungta, o įskilusią pakeiskite.