DUK: Prekės katėms

Prieš miegą aktyviai pažaiskite su kate ir pašerkite ją, kad ji pavargtų ir būtų soti. Nesikelkite ir nešerkite katės, kai ji žadina, nes taip ji išmoksta, kad tai veikia; ankstyvam rytiniam šėrimui padeda automatinė šėrykla.

Katės miaukia norėdamos dėmesio, maisto ar išeiti, o kai kurios veislės, pavyzdžiui, siamo katės, tiesiog šnekesnės. Staiga padažnėjęs miaukimas, ypač vyresnei katei, gali reikšti sveikatos problemą.

Pasiūlykite katei leistiną aukštą vietą šalia, pavyzdžiui, draskyklę ar lentyną, iš kurios ji matytų, kas vyksta. Nepalikite ant stalo maisto, o katę nukelkite ramiai, be bausmių, kurios tik kelia stresą.

Taip, katės gali išmokti komandų, pavyzdžiui, ateiti pašauktos, atsisėsti ar įlįsti į nešioklę, jei treniruotės trumpos, o už teisingą elgesį skiriamas skanėstas. Daug šeimininkų tam naudoja spragtuką.

Žymėjimas šlapimu dažniausiai būdingas nesterilizuotiems katinams, bet gali pasireikšti ir dėl streso, naujų gyvūnų ar kačių už lango. Sterilizacija ir streso šaltinio pašalinimas dažnai padeda, o pažymėtas vietas reikia valyti fermentiniu valikliu.

Baikščiai katei svarbios slėptuvės, aukštos vietos ir ramus kambarys, kur ji gali pasitraukti. Leiskite jai prieiti pačiai, kalbėkite tyliai ir naudokite skanėstus bei žaidimus, kad žmonės jai asocijuotųsi su malonumais.

Pagrindiniai kačių skiepai apsaugo nuo panleukopenijos, herpes viruso ir kalicivirusinės infekcijos, o į lauką einančioms ar keliaujančioms katėms rekomenduojamas ir skiepas nuo pasiutligės. Skiepų planą sudaro veterinaras pagal katės amžių ir gyvenimo būdą.

Dažnumas priklauso nuo amžiaus ir gyvenimo būdo: kačiukams priemonių duodama dažniau, o į lauką einančioms suaugusioms katėms – dažniau nei tik namuose gyvenančioms. Tikslų planą ir priemonę parinkite su veterinaru ir laikykitės etiketės.

Kai kuriose šunims skirtose priemonėse yra permetrino, kuris katėms itin nuodingas ir gali sukelti traukulius ar net mirtį. Katei naudokite tik katėms skirtas priemones ir laikykitės etiketės.

Geriausia prevencija – reguliarus dantų valymas katėms skirtu šepetėliu ir pasta, prie kurio katę verta pratinti pamažu. Dantų priežiūros skanėstai ir granulės gali padėti, tačiau dantų akmenis pašalina tik veterinaras.

Įspėjamieji ženklai – pasikeitęs apetitas ar troškulys, vėmimas, viduriavimas, vangumas, slapstymasis, šlapinimasis ne vietoje ar sunkumai šlapinantis, kvėpavimo pokyčiai ir svorio kritimas. Katės dažnai slepia skausmą, todėl net nedideli elgesio pokyčiai verti dėmesio.

Pravers sterilūs tvarsčiai, gyvūnams skirta žaizdų plovimo priemonė, erkių traukiklis, termometras, žirklutės ir veterinaro kontaktai. Vaistų katei duokite tik tokių, kuriuos paskyrė veterinaras.

Sterilizacija apsaugo nuo nepageidaujamų vadų, sumažina rujos, teritorijos žymėjimo ir klajojimo problemas bei tam tikrų ligų riziką. Tai įprasta, veterinarų rekomenduojama procedūra.

Sveikai suaugusiai katei paprastai rekomenduojama profilaktinė apžiūra kartą per metus, dažnai kartu su skiepijimu. Kačiukams pirmaisiais mėnesiais ir vyresnėms katėms vizitų reikia dažniau.

Pratinkite katę prie nešioklės iš anksto, palikdami ją atidarytą namuose su minkštu pledu ir skanėstais. Į vizitą pasiimkite veterinarinį pasą ir užsirašykite pastebėtus simptomus bei klausimus.

Pasisverkite patys, tada pasisverkite laikydami katę ant rankų ir atimkite skirtumą. Reguliarus svėrimas, pavyzdžiui, kartą per mėnesį, padeda laiku pastebėti priaugtą ar numestą svorį.

Kai kurie alergiški žmonės gyvena su katėmis, tačiau tai priklauso nuo alergijos stiprumo. Padeda dažnas valymas, oro valytuvas su HEPA filtru, katės neleidimas į miegamąjį ir pasitarimas su gydytoju dar prieš priimant katę.

Visiškai hipoalerginių kačių nėra, nes pagrindinis alergenas yra seilėse ir odoje, o ne pačiuose plaukuose. Kai kurių veislių katės gali gaminti mažiau alergeno, tačiau prieš priimant katę verta su ja pabūti ilgiau ir pažiūrėti, kaip reaguojate.

Taip, jei vaikai mokomi gerbti katės erdvę ir neimti jos per prievartą. Katei reikia aukštų vietų ar kambario, kur ji galėtų pasitraukti, o kraiką ir maistą laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Taip, tačiau dėl toksoplazmozės rizikos kraiko dėžutę nėštumo metu geriau valyti kitam šeimos nariui arba su pirštinėmis ir kasdien. Nešerkite katės žalia mėsa ir pasitarkite su gydytoju.