DUK: Prekės katėms

Dubenėlius ir kraiko dėžutes keiskite, kai jie subraižomi ar nebeišsiplauna kvapai, draskykles – kai nusidėvi sizalis, o žaislus – kai jie suplyšta. Daiktų būklę verta apžiūrėti kas kelis mėnesius.

Paprastai pakanka skalbti kas 1–2 savaites, o katei šeriantis ar esant parazitų – dažniau. Naudokite bekvapes skalbimo priemones, nes stiprūs kvapai katėms gali nepatikti.

Dubenėliams pakanka karšto vandens ir indų ploviklio, o kraiko dėžutei – švelnaus ploviklio be stipraus kvapo. Jei naudojate dezinfekavimo priemones, rinkitės gyvūnams saugias ir gerai nuplaukite vandeniu.

Maistą laikykite sandarioje talpoje vėsioje vietoje, kraiką – sausoje vietoje šalia dėžutės, o žaislus su virvelėmis – uždaroje dėžėje, kad katė su jais nežaistų be priežiūros. Taip namuose bus tvarkingiau ir saugiau.

Katės greitai pripranta prie tų pačių žaislų, todėl verta dalį jų paslėpti ir kas savaitę ar dvi sukeisti. Taip seni žaislai vėl atrodo nauji ir nereikia nuolat pirkti naujų.

Saugiausias pasirinkimas – greitai sunaudojami ar nuolat reikalingi daiktai, pavyzdžiui, žaislai, skanėstai ar šukos. Maistą ir kraiką dovanokite tik žinodami, kokius katė naudoja, nes daug kačių išrankios.

Nekeiskite baldų, dubenėlių ir kraiko vietų, kad katė galėtų orientuotis pagal atmintį. Padeda žaislai su varpeliais ar barškučiais, skirtingos faktūros kilimėliai prie svarbių vietų ir apsauga prie laiptų.

Trikojės katės dažniausiai gerai prisitaiko, tačiau joms pravers žemesnio krašto kraiko dėžutė, laipteliai į aukštas vietas ir neslidžios grindų dangos. Svarbu išlaikyti sveiką svorį, kad likusioms kojoms nebūtų per didelis krūvis.

Kurčios katės dažnai gerai prisitaiko, bet negirdi pavojaus lauke, todėl joms saugiausia gyventi namuose. Bendraukite gestais ir šviesos signalais, o artėdami leiskite katei jus pamatyti ar pajusti grindų vibraciją, kad ji neišsigąstų.

Laikykitės veterinaro plano, reguliariai sverkite katę ir užsirašykite apetito, troškulio bei elgesio pokyčius. Patogus guolis ramioje vietoje ir lengvai pasiekiamas kraikas bei vanduo padeda katei jaustis geriau.

Padeda kasdieniai trumpi žaidimai su meškerėle, maisto žaislai, iš kurių granules reikia išrieti, ir dubenėliai skirtingose vietose ar ant aukštesnių pakopų. Svorį mažinkite lėtai ir pagal veterinaro planą.

Atkreipkite dėmesį į atstumą nuo namų, darbo laiką, ar klinika teikia skubią pagalbą ir ar gydytojai turi patirties su katėmis. Kai kurios klinikos turi atskiras laukimo zonas katėms, kur mažiau streso dėl šunų.

Pirmiausia įvertinkite, ar katė sužeista ir ar kačiukų motina nėra netoliese. Veterinarijos klinikoje galima patikrinti, ar katė turi mikroschemą, o prieglaudos patars, kaip elgtis toliau.

Gyvūno augintinio pasas, kuriame žymimi skiepai ir mikroschemos numeris, reikalingas keliaujant su kate į užsienį, o namuose jis padeda sekti skiepų ir kitų procedūrų istoriją. Jį išduoda veterinarijos gydytojas.

Paruoškite katei ramų kambarį ar slėptuvę su kraiku ir vandeniu, kur svečiai neina. Paprašykite svečių katės nepersekioti ir leisti jai pačiai prieiti, jei ji norės.

Aktyviai šeimai su vaikais gali tikti žaisminga, žmonėms draugiška katė, o ramiam žmogui – ramesnio būdo suaugusi katė. Prieglaudų darbuotojai ir veisėjai dažnai gerai pažįsta savo kačių charakterius, todėl jų verta paklausti.

Iš anksto pamažu pakeiskite katės įpročius, pavyzdžiui, kur ji miega, ir leiskite apuostyti kūdikio daiktus. Katei turėtų likti jos vietos ir dėmesys, o kūdikio lovytės be priežiūros nepalikite katei pasiekiamos.

Kai kurios ligos, pavyzdžiui, kerpligė, toksoplazmozė ar pasiutligė, gali būti perduodamos žmonėms. Reguliari veterinarinė priežiūra, parazitų prevencija ir rankų plovimas po kraiko valymo šią riziką gerokai sumažina.

Namų katės dažniausiai gyvena apie 12–18 metų, o kai kurios ir ilgiau. Tik namuose gyvenančios katės paprastai gyvena ilgiau nei lauke klajojančios, nes rečiau patiria traumų ir užsikrečia ligomis.

Laiminga katė dažniausiai gerai ėda, naudoja kraiką, žaidžia, prižiūri savo kailį, ilsisi atsipalaidavusi ir pati ieško kontakto. Ilgai trunkantis slapstymasis, nevalyvumas ar agresija gali reikšti stresą arba ligą.