Pereiti prie turinio
Nykštukinis šnauceris nuotrauka

Nykštukinis šnauceris

Nykštukinis šnauceris išvestas Vokietijoje sumažinus vidutinį šnauserį kryžminant su nykštukiniu pinseriu ir pudeliu, siekiant gauti mažesnį, bet toks pat budrų ūkio graužikų naikintoją. Patinas sveria vos apie 9 kilogramus, tačiau šiurkštus, tankus kailis su būdingu antakių ir barzdos apvedimu suteikia jam beveik senatorišką išvaizdą. Nepaisant nedidelio dydžio, veislė išlaikė stiprų sargo instinktą ir garsų balsą, tad ji dažnai reaguoja į kiekvieną garsą už durų. Kailis nebyra tradicine prasme, bet be periodinio kirpimo ar rankinio pomelio šalinimo susivelia. Tai viena populiariausių mažų veislių pasaulyje būtent dėl derinio: mažas dydis, bet tvirtas charakteris. Gyvenimo trukmė siekia 12-14 metų.

Peržiūrėti šiai veislei tinkamo dydžio šunų maistą

Nykštukinis šnauceris: kiek metų žmogaus metais?

  • 30–35 cmŪgis
  • 6–9 kgSvoris
  • 12–14 m.Gyvenimo trukmė
FCI grupė
Pinčeriai ir šnauceriai, molosai, Šveicarijos kalnų ir galvijų šunys
FCI sekcija
Section 1.2: Pinscher and Schnauzer type, Schnauzer
FCI
183
Kilmės šalis
Germany
  • Energingumas

    4/5
  • Dresuojamumas

    4/5
  • Draugiškumas šeimai

    5/5
  • Kirpimo/šukavimo poreikis

    4/5

Trumpai apie veislę

Ūgis

Patinai 30–35 cm

Patelės 30–35 cm

Svoris

Patinai 6–9 kg

Patelės 6–9 kg

Gyvenimo trukmė
12–14 m.
Kailis
vieliškas, kietas, tankus pomedis (šiurkštus)

Temperamentas ir šeima

Nykštukinis šnauceris temperamento ir šeimos savybių vidurkis pagal šią veislę — aukštas.

  • Draugiškumas šeimai 5/5
  • Draugiškumas vaikams 4/5
  • Draugiškumas kitiems šunims 3/5
  • Draugiškumas nepažįstamiems 3/5
  • Intelektas 5/5
  • Dresuojamumas 4/5

Energija, fiziniai krūviai ir erdvė

Nykštukinis šnauceris energijos ir fizinio aktyvumo poreikis — vidutinis.

  • Energingumas 4/5
  • Fizinio krūvio poreikis 3/5
  • Tinkamumas butui 4/5
  • Medžioklinis instinktas grobiui 3/5
  • Medžioklinis instinktas 2/5

Sarginės savybės ir budrumas

Nykštukinis šnauceris sarginės ir budrumo savybės — vidutinis.

  • Sarginės savybės 2/5
  • Budrumas 5/5
  • Lojimas 4/5

Kailio priežiūra

Nykštukinis šnauceris kailio priežiūros poreikis — žemas.

  • Šėrimasis (vilnos kritimas) 1/5
  • Seilėjimasis 1/5
  • Kirpimo/šukavimo poreikis 4/5

Gyvenimas kartu: Nykštukinis šnauceris

Kurjeris dar tik pasuko į jūsų laiptinę, o šnauceris jau viską žino ir praneša visam namui. Šis mažas vokiečių šuo turi didelio sargo širdį: jis girdi kiekvieną garsą už durų ir mielai jį pakomentuoja, todėl pirmoji komanda, kurią verta išmokyti, yra „užtenka“. Piktumas čia ne prie ko – tai tiesiog šuo, kuris jaučiasi atsakingas už jūsų slenkstį.

Jis labai protingas: greitai perpranta, ko iš jo norite, ir lygiai taip pat greitai – kaip apeiti taisyklę, kuri taikoma nenuosekliai. Trumpos, įvairios pamokos su pagyrimu ir skanėstu jam tinka geriau nei nuobodus kartojimas. Kasdien užtenka kelių gerų pasivaikščiojimų ir žaidimo, o uosties žaidimai ar nauji triukai pavargina galvą ne prasčiau nei kojas. Butas jam visai tinka, jei energija turi kur dėtis.

Šeimoje šnauceris – visateisis narys: seka jus iš kambario į kambarį, guli prie kojų, kol dirbate, ir noriai įsitraukia į vaikų žaidimus. Nepažįstamuosius iš pradžių apžiūri santūriai, o su kitais šunimis sutaria, jei buvo gerai socializuotas. Šiek tiek ūkio graužikų gaudytojo kraujo jame liko, tad voverė parke gali akimirksniu pakeisti pasivaikščiojimo planus – pavadėlis nepakenks.

Priežiūra ir kailis

Šnaucerio kailis beveik neslenka, ir tai puiki žinia jūsų kilimams, bet ne atostogos jums. Šiurkštūs, vieliniai viršutiniai plaukai su tankiu pavilniu patys neatsinaujina, todėl kas kelias savaites kailį reikia arba nuskabyti rankomis (trimingas), arba nukirpti mašinėle. Trimingas išsaugo standžią tekstūrą ir sodrią spalvą, o kirpimas greitesnis, tačiau kailis po jo tampa minkštesnis. Tarp kirpimų kelis kartus per savaitę iššukuokite kojas ir barzdą, kur noriausiai susidaro veltinių. Barzda – atskira istorija: po kiekvieno gėrimo ji tampa šlapia šluota, kuri neša vandenį per visą virtuvę, o po ėdimo joje lieka pietų likučių. Nušluostykite ją ir pažiūrėkite, ar oda po ja nėra paraudusi ir neatsirado nemalonaus kvapo; likusią odą apžiūrėkite šukuodami, ypač po kirpimo.

Antakiai – šnaucerio pasididžiavimas, bet jei jie krenta į akis, juos verta patrumpinti, kad šuo matytų pasaulį, o ne savo kirpčiukus. Akių kampučius nuvalykite drėgnu minkštu skudurėliu. Ausies kanale auga plaukai, kurie sulaiko drėgmę ir nešvarumus, tad kartą per savaitę pažvelkite vidun: ausis turi būti šviesi ir be kvapo. Jei matote paraudimą, tamsias išskyras ar šuo vis kraipo galvą, ausį tegul apžiūri veterinaras, o ne jūs su vatos pagaliuku.

Sveikata ir galimos ligos

Po vešliais antakiais slepiasi tvirtas mažas šuo, kuris, gerai prižiūrimas, gali būti šalia jūsų dvylika–keturiolika metų. Jo silpnosios vietos daugiausia slypi ten, kur akimi nepažvelgsi: kraujyje, kasoje ir kepenyse, todėl reguliarūs patikrinimai ir kraujo tyrimai šnauceriui ypač prasmingi. Nerimauti nėra ko, tiesiog verta žinoti, kur žiūrėti.

Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.

  • Katarakta

    Katarakta – tai akies lęšiuko drumstėjimas: tai, kas turėtų būti skaidru, pamažu tampa pieniška, ir šuo ima matyti tarsi pro rūką. Galite pastebėti baltą ar melsvą atspindį vyzdyje arba tai, kad šuo nebe taip drąsiai šoka nuo sofos ar pameta mėtomą žaislą. Tankūs šnaucerio antakiai daug ką paslepia, tad kartkartėmis praskleiskite juos ir pažiūrėkite atidžiau, o ką reiškia drumstumas, tegul nustato veterinaras.

  • Padidėjęs cholesterolio kiekis (hiperlipidemija)

    Hiperlipidemija reiškia, kad kraujyje per daug riebalų – cholesterolio, trigliceridų arba abiejų. Iš išorės ji gali niekaip nepasireikšti, o išduoda ją kraujo tyrimas, kai mėginys atrodo drumstas, tarsi atskiestas pienu. Nykštukiniams šnauceriams toks polinkis žinomas ir siejamas su kasos uždegimu, todėl apie kraujo tyrimus verta pasikalbėti su veterinaru net tada, kai šuo atrodo visiškai sveikas.

  • Pankreatitas (kasos uždegimas)

    Pankreatitas – tai kasos, liaukos, padedančios virškinti maistą, uždegimas. Sergantis šuo gali vemti, atsisakyti ėsti, tapti vangus arba sustingti „maldos“ poza – priekis prigludęs prie grindų, užpakalis iškeltas; taip šuo rodo, kad skauda pilvą. Šnauceriams, linkusiems į padidėjusį riebalų kiekį kraujyje, tai žinoma rizika, todėl tokie požymiai yra priežastis kuo greičiau kreiptis į veterinarą, o ne laukti rytojaus.

  • Kepenų šuntas (portosisteminis šuntas)

    Kepenų šuntas – tai kraujagyslė, kuria kraujas iš žarnyno apeina kepenis, todėl jos nespėja jo išvalyti, ir organizme kaupiasi medžiagos, veikiančios smegenis. Įtarimą gali sukelti šuniukas, kuris auga lėčiau už vados draugus, arba keistas elgesys po ėdimo: svirduliavimas, spoksojimas į sieną, sumišimas. Nykštukiniams šnauceriams tai žinoma įgimta problema, tad tokius ženklus jauname šunyje verta nedelsiant parodyti veterinarui.

  • Mycobacterium avium komplekso infekcija

    Šią infekciją sukelia dirvožemyje ir vandenyje gyvenančios bakterijos; sveiko šuns imunitetas su jomis susidoroja, tačiau kai kurie nykštukiniai šnauceriai paveldi imuniteto silpnumą, dėl kurio bakterijos įsitvirtina. Liga įsėlina pamažu: šuo liesėja, praranda apetitą ir žvalumą, kartais padidėja limfmazgiai po žandikauliu ar už kelių. Šie ženklai neaiškūs, ir būtent todėl šnauceris, kuris kelias savaites be aiškios priežasties atrodo prastai, nusipelno išsamaus veterinaro patikrinimo.

Ėdalas mažų veislių šunims — pigiausias už kg

Sąrašas sudarytas pagal veislės svorį (9 kg), o ne pagal konkrečią veislę: parduotuvės ėdalą ženklina šuns dydžiu, todėl visos to paties dydžio veislės gauna tą patį sąrašą. Kainos atnaujinamos kasdien.

≈ 135 g sauso ėdalo per dieną, nuo 7,33 € per mėnesį Kastruotam, įprastai aktyviam 7,5 kg šuniui. Apskaičiuokite savo šuniui

Visas ėdalas šunims →