Pereiti prie turinio
Labradoro retriveris nuotrauka

Labradoro retriveris

Dar vadinama: Lab, Labrador, Lab Mix, Yellow lab, Golden lab

Veislės protėviai dirbo šaltuose Niufaundlendo vandenyse, traukdami žvejų tinklus ir atnešdami viską, kas nukrisdavo už borto, kol Anglijos medžiotojai šį tipą galutinai suformavo į šiandien pažįstamą labradoro retriverį. Būtent ta kilmė paaiškina beveik viską apie šį šunį: trumpas, tankus kailis vandenį atstumia, o ne sugeria, o suaugęs patinas gali sverti iki 36 kilogramų raumeningo, plaukimui pritaikyto kūno. Labradorai kurti nešti daiktus dantimis jų nesugadinant, todėl švelnaus nešimo instinktas pasireiškia net tiems, kurie per visą gyvenimą nematė nė vieno paukščio, dažniausiai jį nukreipdami į šeimininko batą ar kojinę. Maisto motyvacija šiai veislei neįprastai stipri, todėl ją lengva dresuoti, bet taip pat lengva perkaityti su maistu. Kailis intensyviai byra du kartus per metus, be to nuolat šeriasi ir likusį laiką. Jungtinėje Karalystėje labradoras buvo populiariausia registruota veislė tris dešimtmečius iš eilės, tad dauguma veterinarų ir dresuotojų jų yra matę dešimtimis. Charakteriu jie ilgai išlieka šuniukiški net ir fiziškai jau suaugę, ir tai dalis jų žavesio, bet ir priežastis, kodėl jaunas labradoras namuose gali kelti nemažai rūpesčių. Vidutinė gyvenimo trukmė siekia 10-14 metų.

Peržiūrėti šiai veislei tinkamo dydžio šunų maistą

Labradoro retriveris: kiek metų žmogaus metais?

  • 54–57 cmŪgis
  • 25–36 kgSvoris
  • 10–14 m.Gyvenimo trukmė
FCI grupė
Atnešėjai, iškėlėjai ir vandens šunys
FCI sekcija
Section 1: Retrievers
FCI
122
Kilmės šalis
United Kingdom
  • Energingumas

    5/5
  • Dresuojamumas

    5/5
  • Draugiškumas šeimai

    5/5
  • Kirpimo/šukavimo poreikis

    2/5

Trumpai apie veislę

Ūgis

Patinai 56–57 cm

Patelės 54–56 cm

Svoris

Patinai 29–36 kg

Patelės 25–32 kg

Gyvenimo trukmė
10–14 m.
Kailis
trumpas, tankus, vandeniui atsparus dvigubas kailis (trumpas)

Temperamentas ir šeima

Labradoro retriveris temperamento ir šeimos savybių vidurkis pagal šią veislę — aukštas.

  • Draugiškumas šeimai 5/5
  • Draugiškumas vaikams 5/5
  • Draugiškumas kitiems šunims 4/5
  • Draugiškumas nepažįstamiems 4/5
  • Intelektas 5/5
  • Dresuojamumas 5/5

Energija, fiziniai krūviai ir erdvė

Labradoro retriveris energijos ir fizinio aktyvumo poreikis — aukštas.

  • Energingumas 5/5
  • Fizinio krūvio poreikis 5/5
  • Tinkamumas butui 2/5
  • Medžioklinis instinktas grobiui 4/5
  • Medžioklinis instinktas 4/5

Sarginės savybės ir budrumas

Labradoro retriveris sarginės ir budrumo savybės — žemas.

  • Sarginės savybės 1/5
  • Budrumas 2/5
  • Lojimas 3/5

Kailio priežiūra

Labradoro retriveris kailio priežiūros poreikis — vidutinis.

  • Šėrimasis (vilnos kritimas) 4/5
  • Seilėjimasis 2/5
  • Kirpimo/šukavimo poreikis 2/5

Gyvenimas kartu: Labradoro retriveris

Rytas su labradoru prasideda nuo uodegos, kuri daužo spintelę kaip būgną. Ši veislė buvo išvesta Jungtinėje Karalystėje iš vandenyje dirbusių šunų, kad atneštų nušautą paukštį, ir tas noras nešti išliko: kamuoliukas, šlepetė, pagalys dvigubai ilgesnis už patį šunį. Energijos turi daug, todėl jai reikia ne tik pasivaikščiojimo aplink kvartalą, o tikro krūvio – plaukimo, bėgimo, aportavimo, paieškos žaidimų. Butas gali tikti, bet tik jei kasdien būsite lauke ilgai ir su tikslu; nepakankamai išjudintas labradoras pats susiras užsiėmimą, ir jums jis nepatiks.

Mokytis jis mėgsta ir mokosi greitai – protingas, noriai bendradarbiaujantis, o už gabalėlį maisto pasirengęs beveik viskam. Būtent todėl ši veislė tokia vertinama kaip šunys vedliai ir pagalbos šunys. Tačiau tas pats apetitas reiškia, kad skanėstus verta skaičiuoti į dienos racioną, o maistą laikyti aukščiau, nei siekia smalsi nosis. Jo medžioklinis instinktas stiprus, tad antis parke ar katė už tvoros gali nustelbti visas pamokas, kol jis neišmoks patikimai grįžti pašauktas.

Su vaikais labradoras paprastai būna kantrus ir draugiškas, su kitais šunimis – sugyvenantis, o svečią greičiausiai pasitiks su žaislu dantyse. Sargybinio iš jo nebus: įsibrovėliui jis, ko gero, parodys, kur stovi šaldytuvas. Daugiausia jam reikia jūsų – šeimos, veiklos ir vietos šalia jūsų kojų vakare, kai pagaliau pavargsta.

Priežiūra ir kailis

Labradoro kailis – trumpas, tankus ir vandeniui atsparus, su storu poplaukiu, todėl jis atlaiko ir ežerą lapkritį, ir purvą miške. Šukuoti užtenka kartą ar du per savaitę guminiu šepečiu ar šukomis poplaukiui, bet pavasarį ir rudenį, kai šuo keičia kailį, plaukų bus visur – ant sofos, ant juodų kelnių ir, kažkokiu būdu, sviesto inde. Maudyti dažnai nereikia: per dažnas plovimas nuplauna natūralius riebalus, kurie saugo odą. Šukuodami apčiuopkite odą, ar nėra paraudimų, gumbų ar sausų lopinėlių, o ką nors radę parodykite veterinarui.

Po kiekvienų maudynių ar lietingo pasivaikščiojimo nusausinkite ausis ir kartą per savaitę į jas pažvelkite: švari ausis būna šviesiai rausva ir nekvepia. Akių kampučius prireikus nuvalykite drėgnu skudurėliu, o paraudusias ar ašarojančias akis parodykite veterinarui. Dantis valykite šunims skirta pasta kelis kartus per savaitę – labradoras už tai neplos, bet už skanėstą po valymo tikrai atsilygins.

Sveikata ir galimos ligos

Labradoras paprastai būna tvirtas, darbui sukurtas šuo, kuris su jumis gali nugyventi dešimt, o kartais ir keturiolika metų. Vis dėlto ši veislė turi savo silpnųjų vietų – sąnarių, širdies, akių ir raumenų ligų, kurias verta pažinti iš anksto. Dalį jų atsakingi veisėjai tikrina genetiniais ir sveikatos tyrimais, tad pirmasis jūsų klausimas renkantis šuniuką gali būti apie tėvų sveikatos dokumentus.

Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.

  • Ausų uždegimas

    Tai išorinės ausies kanalo uždegimas, kai šiltoje ir drėgnoje aplinkoje įsisiautėja bakterijos ar mielės. Galite pastebėti, kad šuo purto galvą, kasosi ausį letena arba iš ausies sklinda nemalonus, rūgštokas kvapas. Labradoro nukarusios ausys ir meilė vandeniui sukuria kaip tik tokią drėgną aplinką, todėl po maudynių ausis verta apžiūrėti, o kas ten vyksta, nuspręs veterinaras.

  • Triburio vožtuvo displazija

    Tai įgimta širdies yda, kai vožtuvas tarp dešiniojo prieširdžio ir skilvelio susiformuoja netaisyklingai ir nevisiškai užsidaro. Lengvais atvejais šuo gali gyventi be jokių požymių, o ryškesniais – greičiau pavargti, sunkiau kvėpuoti ar pūsti pilvą. Ši yda žinoma labradorų veislėje, todėl veterinaro išgirstas širdies ūžesys šuniuko apžiūros metu yra priežastis pasitarti dėl tolesnių tyrimų.

  • Alkūnės sąnario displazija

    Tai alkūnės sąnario vystymosi sutrikimas, kai kaulai augdami nesusiderina tarpusavyje ir sąnarys ima dėvėtis anksčiau laiko. Jauną šunį galite pamatyti šlubčiojantį priekine koja, ypač pabudusį po ilgesnio poilsio ar po audringo žaidimo. Labradoras sveria nemažai ir juda daug, todėl veisėjai tiria tėvų alkūnes, o šlubavimo priežastį nustato veterinaras.

  • Klubo sąnario displazija

    Tai klubo sąnario formavimosi sutrikimas, kai šlaunikaulio galva netiksliai įsistato į dubens įdubą, o sąnarys ilgainiui dėvisi ir skauda. Galite pastebėti, kad šuo nenoriai šokinėja į automobilį, sunkiau keliasi arba bėgdamas abiem užpakalinėmis kojomis atsispiria kartu, lyg kiškis. Labradorams svarbu būti liesiems ir tinkamai augti šuniuko amžiuje, o sąnarių būklę įvertina veterinaras.

  • Centronuklearinė miopatija

    Tai paveldima raumenų liga, kai raumenų skaidulos vystosi netinkamai, todėl šuniukui trūksta jėgų ir ištvermės. Ji išryškėja jau pirmaisiais mėnesiais: šuniukas greitai pavargsta, eina keistai sustingusiomis kojomis, o šaltyje ar susijaudinęs atrodo dar silpnesnis. Labradorams galima atlikti genetinį šios ligos tyrimą, todėl patikimi veisėjai gali parodyti, kad tėvai nėra ligos nešiotojai.

  • Fizinio krūvio sukeltas kolapsas

    Tai paveldimas sutrikimas, kai po intensyvaus, jaudinančio krūvio šuns užpakalinės kojos staiga nusilpsta ir jis nebegali eiti. Vaizdas būna maždaug toks: kelios minutės nesustojamo kamuoliuko gaudymo, ir šuo ima svirduliuoti, o paskui atsigula, nors dar nori bėgti. Labradoras retai pats sustoja, todėl verta paklausti apie genetinį šio sutrikimo tyrimą, o bet kokį tokį epizodą reikia aptarti su veterinaru.

  • Hemangiosarkoma

    Tai piktybinis navikas, kylantis iš kraujagyslių sienelių ląstelių, pavyzdžiui, blužnyje ar širdyje. Jis gali ilgai augti tyliai, o paskui pasireikšti staigiu silpnumu, blyškiomis dantenomis ar išsipūtusiu pilvu. Tai liga, kuri labiau gresia vyresniems šunims, todėl reguliarūs vyresnio labradoro patikrinimai pas veterinarą turi prasmę.

  • Progresuojanti tinklainės atrofija

    Tai paveldima liga, kai akies tinklainė pamažu nyksta, o šuo lėtai praranda regėjimą. Pirmiausia galite pastebėti, kad prieblandoje šuo nedrąsiai eina laiptais ar atsitrenkia į daiktus, kuriuos dieną puikiai apeina. Labradorams galima atlikti genetinį šios ligos tyrimą, o šunys, apakę pamažu, stebėtinai gerai prisitaiko prie pažįstamų namų.

Ėdalas didelių veislių šunims — pigiausias už kg

Sąrašas sudarytas pagal veislės svorį (36 kg), o ne pagal konkrečią veislę: parduotuvės ėdalą ženklina šuns dydžiu, todėl visos to paties dydžio veislės gauna tą patį sąrašą. Kainos atnaujinamos kasdien.

≈ 385 g sauso ėdalo per dieną, nuo 20,99 € per mėnesį Kastruotam, įprastai aktyviam 30,5 kg šuniui. Apskaičiuokite savo šuniui

Visas ėdalas šunims →