Pereiti prie turinio
Airių vilkšuo nuotrauka

Airių vilkšuo

Dar vadinama: Celtic hound

Airių vilkšuo yra aukščiausia FCI pripažinta veislė pasaulyje, kilusi iš senovės Airijos, kur šie milžiniški greitaeigiai buvo naudojami medžioti vilkus ir net elnius, kol XIX amžiuje veislė vos neišnyko dėl vilkų sunaikinimo saloje. Škotų kapitonas George'as Augustus Grahamas XIX amžiaus pabaigoje veislę atkūrė kryžmindamas likusius individus su škotų elniašuniu ir kitomis giminingomis veislėmis. Nepaisant milžiniško ūgio, kūnas lieka lieknas ir lengvas, pritaikytas greitam bėgimui, o ne jėgai. Šiurkštus, vieliškas kailis, ypač tankus virš akių ir po žandikauliu, apsaugo nuo šalto Airijos oro. Kaip ir daugumai didelių veislių, gyvenimo trukmė itin trumpa, dažnai vos 6-8 metai. Charakteris ramus ir švelnus, priešingai bauginančiai išvaizdai, retai agresyvus. Širdies ligos yra pagrindinis sveikatos rūpestis renkantis veislyną. Greitis ir medžioklinis instinktas reiškia, kad be tvoros šuo gali nubėgti toli sekdamas judantį objektą. Gyvenimo trukmė siekia 6-8 metus.

Airių vilkšuo: kiek metų žmogaus metais?

  • 71–79 cmŪgis
  • 40.5–54.5 kgSvoris
  • 6–8 m.Gyvenimo trukmė
FCI grupė
Kurtai
FCI sekcija
Section 2: Rough-haired Sighthounds
FCI
160
Kilmės šalis
Ireland
  • Energingumas

    3/5
  • Dresuojamumas

    3/5
  • Draugiškumas šeimai

    5/5
  • Kirpimo/šukavimo poreikis

    3/5

Trumpai apie veislę

Ūgis

Patinai nenurodyta

Patelės nenurodyta

Svoris

Patinai nenurodyta

Patelės nenurodyta

Gyvenimo trukmė
6–8 m.
Kailis
šiurkštus ir kietas, vieliškas, ypač virš akių ir pagal žandikaulio (šiurkštus)

Temperamentas ir šeima

Airių vilkšuo temperamento ir šeimos savybių vidurkis pagal šią veislę — vidutinis.

  • Draugiškumas šeimai 5/5
  • Draugiškumas vaikams 4/5
  • Draugiškumas kitiems šunims 4/5
  • Draugiškumas nepažįstamiems 3/5
  • Intelektas 3/5
  • Dresuojamumas 3/5

Energija, fiziniai krūviai ir erdvė

Airių vilkšuo energijos ir fizinio aktyvumo poreikis — vidutinis.

  • Energingumas 3/5
  • Fizinio krūvio poreikis 3/5
  • Tinkamumas butui 1/5
  • Medžioklinis instinktas grobiui 3/5
  • Medžioklinis instinktas 3/5

Sarginės savybės ir budrumas

Airių vilkšuo sarginės ir budrumo savybės — žemas.

  • Sarginės savybės 1/5
  • Budrumas 2/5
  • Lojimas 1/5

Kailio priežiūra

Airių vilkšuo kailio priežiūros poreikis — žemas.

  • Šėrimasis (vilnos kritimas) 2/5
  • Seilėjimasis 2/5
  • Kirpimo/šukavimo poreikis 3/5

Gyvenimas kartu: Airių vilkšuo

Pirmą kartą pamatęs airių vilkšunį, kaimynas tikriausiai paklaus, ar tai ne veršiukas, o pats šuo tuo metu ramiai drybsos ant kilimo ir vos kilstelės antakį. Šis Airijos kurtas, kadaise vaikęsis vilkus, namuose yra tylus, švelnus ir neskubus, beveik nelojantis milžinas, kuriam labiausiai patinka gulėti ten, kur esate jūs. Svečius jis pasitinka draugiškai, todėl sargo iš jo nebus: didžiausias jo ginklas – vien išvaizda.

Diena su juo – tai ramūs, ilgi pasivaikščiojimai ir, kai tik įmanoma, galimybė saugiai aptvertoje vietoje pasileisti visu greičiu, nes kurto širdis vis tiek trokšta lėkti. Pro šalį šmėstelėjęs kiškis ar katė gali pažadinti persekiotojo instinktą, tad prie kelio pavadėlis būtinas, o šaukimą atgal verta treniruoti kantriai ir su skanėstais. Šis šuo jautrus ir nemėgsta griežtumo, mokosi geriausiai iš švelnaus, nuoseklaus bendravimo; augant šuniukui tegul žaidimai būna ramūs, o ne šuoliai nuo laiptų.

Butas jam ankštas: šunį, kuris atsistojęs ant užpakalinių kojų pažiūri jums į akis, reikia laikyti ten, kur yra vietos apsisukti, ir automobilyje, ir prie stalo, nuo kurio uodega lengvai nušluoja puodelius. Su vaikais jis kantrus ir švelnus, su kitais šunimis sugyvena, tik mažiausius vaikus vertėtų prižiūrėti, nes vienas džiaugsmingas mostelėjimas uodega gali juos parversti.

Priežiūra ir kailis

Airių vilkšuo vilki šiurkštų, vielinį kailį, kuris ilgesnis virš akių ir po smakru, todėl šuo atrodo lyg su antakiais ir barzda. Plaukų jis meta nedaug, bet kartą per savaitę verta jį pereiti šepečiu ir retomis šukomis iki pat odos: taip pašalinsite negyvus plaukus, atrasite susivėlusius kuokštelius už ausų ir tuo pačiu apžiūrėsite odą, ar nėra įbrėžimų, paraudimų ar naujų guzelių. Kai kurie savininkai kailį retkarčiais patvarko rankomis išpešiodami negyvus plaukus; tada jis lieka tvarkingas ir šiurkštus, koks ir turi būti.

Barzda – atskiras pasakojimas: po kiekvieno gėrimo ji lašina vandenį per pusę virtuvės, o po pietų joje lieka maisto, tad nuvalykite ją drėgna šluoste, kad oda po ja nesušustų ir nepradėtų kvepėti. Plaukus virš akių prižiūrėkite, kad nelįstų į akis, o akių kampučius prireikus nuvalykite minkšta drėgna šluoste. Mažas, atgal priglaustas ausis apžiūrėkite kartą per savaitę: viduje jos turi būti švarios ir be nemalonaus kvapo, o paraudusi ausis ar vis kartojamas galvos purtymas – priežastis užsukti pas veterinarą.

Sveikata ir galimos ligos

Airių vilkšuo – vienas aukščiausių šunų pasaulyje, o tokiam kūnui skiriama trumpesnė nei mažesnių veislių gyvenimo trukmė: apie šešerius–aštuonerius metus. Todėl kiekvieni metai su juo brangūs, o dėmesys širdžiai, sąnariams, kaulams ir skrandžiui atsiperka ramesniu, patogesniu gyvenimu. Jei renkatės šuniuką, verta paklausti veisėjo apie tėvų sveikatos tyrimus, o pastebėję ką nors neįprasto kreipkitės į veterinarą.

Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.

  • Skrandžio išsipūtimas ir apsisukimas

    Skrandis prisipildo dujų ir gali apsisukti apie savo ašį, užspausdamas kraujagysles – tai būklė, kai skaičiuojamos minutės. Šuo neramiai vaikšto, bando vemti, bet nieko neišvemia, seilėjasi, o pilvas išsipučia ir sukietėja. Airių vilkšuo, turintis gilią ir siaurą krūtinę, priklauso šunims, kuriems ši būklė gresia, todėl pamatę tokius ženklus nedelsdami vežkite jį pas veterinarą.

  • Osteosarkoma

    Osteosarkoma – piktybinis kaulo navikas, kuris ardo kaulą iš vidaus ir gali išplisti į kitus organus. Pirmasis ženklas gali būti šlubavimas, kuris nepraeina pailsėjus, arba skausmingas sustorėjimas ant kojos. Tokiam aukštam, ilgakojam šuniui kaip airių vilkšuo užsitęsęs šlubavimas nėra vien „patempta koja“, tad tegul jį apžiūri veterinaras.

  • Klubo sąnario displazija

    Klubo sąnarys susiformuoja netaisyklingai: šlaunikaulio galva jame juda laisviau, nei turėtų, ir sąnarys ilgainiui dėvisi. Galite pastebėti, kad šuo sunkiai keliasi po miego, vengia laiptų ar bėgdamas atsispiria abiem užpakalinėmis kojomis kartu, lyg kiškis. Kai tiek svorio laiko tokios ilgos kojos, airių vilkšuniui sąnarių sveikata ypač svarbi, todėl apie tėvų sveikatos tyrimus verta paklausti veisėjo dar prieš renkantis šuniuką.

  • Alkūnės sąnario displazija

    Alkūnės sąnario kaulai auga nevienodai ir nesusiderina tarpusavyje, todėl sąnarys skauda ir jame ilgainiui atsiranda pokyčių. Jauną šunį išduoda priekinės kojos šlubavimas, ypač po ilgesnio pasivaikščiojimo, arba į šoną pasukta letena. Airių vilkšuo per pirmuosius metus užauga stulbinamai, ir jei šuniukas ima šlubuoti, verčiau parodykite jį veterinarui, užuot laukę, kol „išaugs“.

  • Dilatacinė kardiomiopatija

    Širdies raumuo suplonėja ir nusilpsta, širdis išsiplečia ir nebepajėgia gerai pumpuoti kraujo. Iš pradžių pokyčiai tylūs: šuo greičiau pavargsta, ramybėje kvėpuoja greičiau nei anksčiau, gali kosėti ar prarasti apetitą. Ramų airių vilkšunį ir taip mažai kas išjudina, todėl nuovargį lengva palaikyti charakteriu; reguliarūs patikrinimai pas veterinarą padeda pastebėti širdies pokyčius laiku.