Ką tai reiškia
Opas burnoje pastebėti sunku, nes šuo retai leidžia ilgai žiūrėti. Pirmieji požymiai gali būti netiesioginiai: seilėtekis, nemalonus burnos kvapas, nenoras ėsti, čiaupimas ar mažesnis noras graužti žaislus.
Jei galite saugiai pažvelgti, pastebėkite, kur yra opa: šalia danties, ant liežuvio, skruosto vidaus ar gomuryje. Opa šalia dantų apnašų atrodo kitaip nei opos, esančios keliose burnos vietose vienu metu, kartu su bendru nuovargiu ar kitais organizmo požymiais.
Užsirašykite, ar šuo geria daugiau nei įprasta, ar vemia, ar sulieknėjo. Burnos opos gali būti vienas iš bendros ligos požymių, todėl ne tik burna, bet ir visa šuns būklė yra svarbi informacija veterinarijos gydytojui.
Galimos priežastys
Žemiau išvardytos priežastys, kurios gali sukelti šį požymį. Tai nėra diagnozė ir ne visos jos vienodai tikėtinos jūsų šuniui.
-
Dantų apnašos ir dantenų uždegimas
Apnašos dirgina dantenas ir šalia esantį skruostą, ten gali atsirasti žaizdelių. Kvapas gali būti nemalonus.
Apie ligą: Dantų ir dantenų ligos -
Burnos sužalojimas
Kaulų skeveldros, lazdos ar aštrūs žaislai gali įpjauti ar pažeisti gleivinę. Pažeidimas paprastai būna vienoje vietoje.
-
Inkstų liga
Sutrikus inkstų veiklai, burnoje gali atsirasti opų ir pasijusti būdingas kvapas. Kartu šuo gali daug gerti ir šlapintis.
Apie ligą: Inkstų ligos -
Imuninės sistemos sutrikimas
Kai kurios autoimuninės ligos pažeidžia burnos gleivinę ir sukelia skausmingas opas. Gali pasireikšti ir odos pokyčių.
-
Dirginanti medžiaga ar augalas
Šuniui paragavus ar sukandus kažką dirginančio, burnos gleivinė gali parausti ir pasidengti žaizdelėmis. Kartu šuo gali stipriai seilėtis.
Į ką dar atkreipti dėmesį
Šie pastebėjimai padės veterinarijos gydytojui greičiau susidaryti vaizdą. Užsirašykite, ką matėte ir kada.
- Kur burnoje yra opa ir ar jų daugiau nei viena
- Ar šuo seilėjasi ar čiaupia burną
- Ar burnos kvapas pasikeitė
- Ar šuo geria daugiau nei įprasta
- Ar šuo vemia ar sulieknėjo
- Ar jis galėjo ką nors sukąsti ar praryti
Kada registruotis planinei konsultacijai
Užsiregistruokite pas veterinarijos gydytoją, jei burnoje matote opų, šuo seilėjasi, vengia ėsti ar kvapas stiprus. Jei šuo visai nebeėda, vemia, yra labai silpnas ar kraujavimas nesiliauja, kreipkitės nedelsdami.
Susijusios ligos
Ligos, kurių aprašymuose šis požymis minimas. Sąrašas skirtas skaityti toliau, o ne nustatyti diagnozę.
- Dantų ir dantenų ligos Virškinimas ir kepenys Dantų ir dantenų ligos prasideda nuo apnašų, kurios ilgainiui sukietėja į dantų akmenis, o po jais besidauginančios bakterijos sukelia dantenų uždegimą. Negydomas uždegimas gali pažeisti audinius ir kaulą, laikančius dantį, todėl dantys ima klibėti ir iškrenta. Skaudanti burna vargina šunį kasdien, o burnos infekcija gali paveikti ir kitus organus.
- Inkstų ligos Inkstai ir šlapimo takai Inkstai filtruoja kraują, šalina iš organizmo nereikalingas medžiagas ir padeda palaikyti skysčių bei druskų pusiausvyrą. Kai jie pažeidžiami staiga, pavyzdžiui, dėl apsinuodijimo ar infekcijos, arba pamažu silpsta per ilgesnį laiką, kūne ima kauptis medžiagos, kurias jie turėtų pašalinti. Lėtiniai inkstų pakitimai ilgai gali likti nepastebėti, nes likusi sveika inkstų dalis kurį laiką perima darbą.
- Autoimuninės ligos Kraujas ir imunitetas Tai bendras pavadinimas būklėms, kai imuninė sistema, užuot gynusi organizmą nuo ligų sukėlėjų, ima pulti paties šuns audinius. Nukentėti gali oda, kraujo ląstelės, sąnariai ar vidaus organai, todėl šios ligos atrodo labai įvairiai. Kokia tai būklė ir kas ją sukėlė, nustato veterinarijos gydytojas.
Ligų grupės: Virškinimas ir kepenys Inkstai ir šlapimo takai Kraujas ir imunitetas