Kas tai per liga
Raumenys juda sklandžiai, nes nervų signalus, liepiančius jiems įsitempti, atsveria signalai, leidžiantys atsipalaiduoti. Šis sutrikimas siejamas su serotonino, vienos iš nervų sistemos signalinių medžiagų, disbalansu: šuniui susijaudinus ar fiziškai pasistengus atsipalaidavimo signalai nespėja, raumenys įsitempia visi iš karto, ir šuo juda sustingęs, kol nusiramina.
Sutrikimas paveldimas, o pirmieji epizodai pasirodo šuniukystėje ar jauname amžiuje. Tarp epizodų šuo yra sveikas ir aktyvus.
Gyvenimas su tokiu šunimi – tai mokymasis atpažinti, kas sukelia epizodus: audringi žaidimai, susitikimai su kitais šunimis ar jaudulys prieš pasivaikščiojimą. Padeda ramūs ritualai, trumpi žaidimai su pertraukėlėmis ir rami vieta nusiraminti. Užsirašykite, kada epizodai ištinka, kad galėtumėte papasakoti veterinarui.
Požymiai, kuriuos galite pastebėti
- Sustingusi, nenatūrali eisena
- Nesilankstančios užpakalinės kojos
- Kuprota nugara žaidžiant
- Susijaudinęs parkrenta
- Po poilsio vėl juda įprastai
Žaidžiant ar bėgant šuns eisena gali tapti sustingusi, užpakalinės kojos – tarsi nelankstančios, nugara išsilenkia kupra, o kartais šuo net parkrenta. Tarp epizodų jis atrodo visiškai sveikas, todėl verta nufilmuoti epizodą ir parodyti jį veterinarui.
Kada kreiptis į veterinarą
Užsiregistruokite pas veterinarą, jei žaidžiant ar susijaudinus šunį ištinka sustingimo ar parkritimo epizodai, ir, jei galite, atsineškite vaizdo įrašą. Jei šuo netenka sąmonės, irkluoja kojomis ar epizodas po poilsio nesibaigia, veterinaro pagalbos reikia nedelsiant.
Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.