Kas tai per liga
Parvovirusas plinta su užsikrėtusio šuns išmatomis. Užtenka, kad šuniukas apuostų ar palaižytų vietą, kur jų buvo, arba kad virusą į namus parneštų batai, rankos ar daiktai. Virusas labai atsparus: aplinkoje, ant žemės ir daiktų, jis išlieka gyvybingas mėnesius, o įprastos valymo priemonės jo nesunaikina.
Organizme virusas puola sparčiai besidalijančias ląsteles. Žarnyno gleivinė pažeidžiama tiek, kad nebesulaiko nei skysčių, nei bakterijų, o kaulų čiulpuose sumažėja baltųjų kraujo ląstelių, saugančių nuo infekcijų. Todėl liga sunkiausiai pasireiškia šuniukams, kurių organizmas dar nepasiruošęs su ja kovoti, ir šunims, kurie nebuvo skiepyti.
Kol šuniukas nebaigė skiepų, kuriuos jam numatė veterinarijos gydytojas, venkite vietų, kur tuštinasi daug nepažįstamų šunų, ir nesupažindinkite jo su šunimis, kurių sveikatos nežinote. Apie skiepus nuo parvovirozės ir jų laiką jums patars veterinarijos gydytojas. Jei šuo susirgo, laikykite jį atskirai nuo kitų šunų ir paklauskite veterinaro, kaip sutvarkyti namus ir kiemą.
Požymiai, kuriuos galite pastebėti
- Staiga tampa vangus ir neėda
- Pasikartojantis vėmimas
- Viduriuoja su krauju
- Karščiuoja arba yra šaltas liesti
- Skauda pilvą
Šuo staiga tampa vangus ir atsisako ėsti, ima vemti vėl ir vėl, viduriuoja, o išmatos būna skystos, kruvinos ir labai nemalonaus kvapo. Jis gali karščiuoti arba, priešingai, būti šaltas liesti, o pilvas – skausmingas. Pastebėję tokius ženklus, nelaukite ir iškart vežkite šunį pas veterinarą.
Kada kreiptis į veterinarą
Jei šuniukas ar neskiepytas šuo vemia, viduriuoja ir yra vangus, veterinarijos gydytojo pagalbos reikia nedelsiant, dieną ar naktį. Prieš atvykdami paskambinkite į kliniką ir pasakykite, kad įtariate parvovirozę, kad šuo nebūtų laukiamajame tarp kitų gyvūnų.
Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.