Kas tai per liga
Šlapimo rūgštis – tai atliekinė medžiaga, susidaranti organizmui skaidant tam tikrus junginius, purinus, esančius maiste ir paties kūno ląstelėse. Įprastai kepenys ją paverčia lengvai tirpstančia medžiaga, kuri be vargo pasišalina su šlapimu. Šunims, turintiems hiperurikozuriją, dėl paveldimo pokyčio kepenys ir inkstai šlapimo rūgštį tvarko kitaip, todėl jos į šlapimą patenka kur kas daugiau, ir ten ji gali sudaryti smėlį primenančius kristalus, o vėliau – uratinius akmenis.
Polinkis yra įgimtas, tačiau akmenys gali susidaryti bet kokio amžiaus šuniui, o patinams nedidelis akmenukas gali įstrigti siauroje šlaplėje – vamzdelyje, kuriuo šlapimas išteka iš organizmo, – ir ją užkimšti.
Gyvenant su tokiu šunimi, verta stebėti jo tualeto įpročius: kiek ir kaip reguliariai jis šlapinasi, kokios spalvos šlapimas ir ar šlapintis jam nesunku. Reguliarūs išėjimai į lauką padeda pokyčius pastebėti anksti.
Požymiai, kuriuos galite pastebėti
- Šlapinasi sunkiai, su pastangomis
- Pasišlapina vos po truputį
- Kraujas šlapime
- Šlapindamasis cypia iš skausmo
- Laižo lytinių organų sritį
- Vis tupia ar kelia koją
Galite pastebėti, kad šuo vis tupia ar kelia koją, bet pasišlapina vos po truputį, šlapime matyti kraujo, o šlapintis jam skauda. Jei šuo bando, bet nebegali pasišlapinti, nelaukite ir iškart vežkite jį pas veterinarą.
Kada kreiptis į veterinarą
Jei šuo bando, bet negali pasišlapinti, veterinarijos gydytojo pagalbos reikia nedelsiant. Dėl kraujo šlapime ar sunkaus šlapinimosi, kai šlapimo vis dar išeina, verta netrukus užsiregistruoti pas veterinarą.
Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.