Kas tai per liga
Giardijos gyvena plonojoje žarnoje ir prisitvirtina prie jos gleivinės. Su išmatomis jos išsiskiria kaip atsparios cistos, kurios drėgnoje aplinkoje – balose, vandens telkiniuose, šlapioje žolėje – išlieka gyvybingos ilgai. Užtenka nedidelio jų kiekio, kad užsikrėstų kitas šuo, todėl parazitai lengvai plinta ten, kur daug šunų: šunų viešbučiuose, prieglaudose, šunų aikštelėse.
Prisitvirtinusios prie gleivinės, giardijos trikdo maisto ir riebalų įsisavinimą, o žarnynas reaguoja uždegimu. Labiausiai kenčia šuniukai ir jauni šunys. Cistos išsiskiria ne nuolat, todėl vieno išmatų tyrimo kartais nepakanka ir veterinarijos gydytojas gali paprašyti kelių mėginių.
Išmatas surinkite iš karto, ne tik pasivaikščiojimo metu, bet ir kieme. Neleiskite šuniui gerti iš balų. Jei šuo serga, švariai laikykite jo guolį, dubenėlius ir kailį aplink užpakalį, nes cistos gali likti ant jų ir šuo užsikrės iš naujo.
Požymiai, kuriuos galite pastebėti
Šuo viduriuoja, išmatos būna minkštos, šviesios, riebaluotos ir nemalonaus kvapo, kartais su gleivėmis. Viduriavimas gali praeiti ir vėl grįžti, šuo gali leisti daug dujų, kartais vemti ir kristi svorio. Kai kurie užsikrėtę šunys neturi jokių požymių, bet vis tiek platina parazitus.
Kada kreiptis į veterinarą
Užsiregistruokite pas veterinarą, jei viduriavimas trunka ilgiau nei parą ar vis grįžta, ir atsineškite šviežių išmatų mėginį. Jei viduriuoja šuniukas, jis vangus ar nebegeria, parodykite jį kuo greičiau.
Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.