DUK: Žaislai šunims

Vientisi guminiai kamuoliukai yra sunkesni ir atsparesni kramtymui, o tuščiaviduriai lengvesni, geriau šokinėja ir plūduriuoja, bet stipriai kramtantis šuo juos gali perkąsti. Rinkitės pagal šuns kramtymo įpročius.

Galima, tačiau ilgas ir pasikartojantis kamuoliuko vaikymasis su staigiais sustojimais ir posūkiais apkrauna sąnarius. Žaidimą derinkite su ramiais pasivaikščiojimais bei uostymo užsiėmimais ir darykite pertraukas.

Mėtyklės padeda numesti kamuoliuką toliau nepasilenkus ir nesusitepus rankų. Tik stebėkite, kad šuo nepervargtų ir neperkaistų, o jaunų ir sąnarių problemų turinčių šunų žaidimą ribokite.

Automatinis mėtytuvas gali užimti energingą šunį, tačiau kai kurie šunys žaisdami negali sustoti ir pervargsta. Naudokite jį tik prižiūrėdami ir ribokite žaidimo laiką.

Kai kurios veislės, ypač ganomieji ir medžiokliniai šunys, labai stipriai motyvuojami vytis ir atnešti. Jei šuo nesugeba nurimti, verta įtraukti ramesnius užsiėmimus ir mokyti komandų, kurios pradeda ir baigia žaidimą.

Šviečiantys kamuoliukai patogūs žaidžiant tamsoje, tačiau juose esančios baterijos pavojingos, jei šuo kamuoliuką perkąstų. Duokite juos tik prižiūrėdami ir neleiskite jų kramtyti.

Daugeliui šunų atnešimas nėra įgimtas, todėl jo reikia mokyti: pagirkite ir apdovanokite, kai šuo grįžta su kamuoliuku, ir naudokite du kamuoliukus, kad jis norėtų atiduoti pirmąjį. Nebėkite paskui šunį, nes jam tai tampa gaudynėmis.

Kamuoliukas ant virvės patogus mėtyti toliau ir tempimo žaidimams, nes šeimininko ranka lieka toliau nuo dantų. Patikrinkite, ar virvė tvirtai pritvirtinta ir neyra, nes nuplėšti siūlai pavojingi.

Šunims skirtos lėkštės yra minkštesnės ir lankstesnės nei žmonėms skirtos, todėl mažiau žeidžia dantis ir burną. Žaiskite ant minkšto paviršiaus ir nemeskite per aukštai, kad šuo nešokinėtų staigiai ir nesusižeistų.

Kol šuniukas auga, aukštus šuolius ir staigius nusileidimus geriau riboti, nes augantys sąnariai jautrūs. Pradžioje lėkštę ridenkite žeme ar meskite žemai, o dėl intensyvaus sporto amžiaus pasitarkite su veterinaru.

Atnešimui tinka kamuoliukai, minkštos lėkštės, guminiai žiedai ir šunims skirti lazdos formos žaislai. Rinkitės gerai matomą žaislą, o žaidžiant prie vandens – tokį, kuris neskęsta.

Šunys spalvas mato kitaip nei žmonės ir geriausiai skiria mėlynus bei geltonus atspalvius, o raudona ir oranžinė žolėje jiems gali atrodyti blankiai. Todėl ant žolės mėlyni ar geltoni žaislai šuniui dažnai lengviau pastebimi.

Tempimo žaidimas padeda šuniui išsikrauti ir stiprina ryšį su šeimininku, jei laikomasi taisyklių. Mokykite šunį paleisti žaislą pagal komandą ir sustabdykite žaidimą, jei dantys paliečia ranką.

Tempimas, žaidžiamas pagal aiškias taisykles, šuns agresyviu nepadaro. Svarbu, kad šuo išmoktų paleisti žaislą, o žaidimą pradėtumėte ir baigtumėte jūs.

Su šuniuku tempkite švelniai, žaislą judinkite į šonus, o ne aukštyn ir žemyn, ir netempkite stipriai, kad nepažeistumėte dantų ir žandikaulio. Keičiantis dantims tempimą geriau sušvelninti ar trumpam atidėti.

Tempimui tinka ilgi žaislai su rankenomis, virvės, guminiai žiedai ir minkšti tempimo žaislai iš tvirto audinio. Ilgis svarbus, kad šeimininko ranka būtų toliau nuo šuns dantų.

Žaidimo metu sustinkite, laikykite žaislą nejudinamą ir pasiūlykite skanėstą ar kitą žaislą, o kai šuo paleidžia, ištarkite komandą ir apdovanokite. Kartokite, kol šuo paleis žaislą vien pagal komandą.

Galima, tik švelniai, žemai prie žemės ir be staigių trūktelėjimų. Mažiems šunims rinkitės lengvesnius ir plonesnius tempimo žaislus, kuriuos patogu suimti nasrais.

Daug šunų smagiai tempia žaislą tarpusavyje, tačiau stebėkite, kad žaidimas neperaugtų į pyktį ar kovą dėl žaislo. Jei vienas šuo pradeda urgzti ar įsitempia, žaidimą nutraukite.

Galvosūkiai verčia šunį ieškoti paslėpto skanėsto, stumdyti dangtelius ar ištraukti detales, todėl lavina protą ir mažina nuobodulį. Protinė veikla šunį vargina ne mažiau nei fizinė.