DUK: Transportavimo dėžės šunims

Taip, kelionėje šuo turėtų dėvėti antkaklį ar petnešas su žetonu, kuriame nurodytas jūsų telefono numeris. Tai ypač svarbu nepažįstamose vietose, kur šuo išsigandęs gali pabėgti, net jei jis turi mikroschemą.

Išvalykite vėmalus kuo greičiau, sudrėkinkite vietą ir naudokite fermentinį valiklį, kuris pašalina kvapą iš audinio. Kitoms kelionėms patieskite neperšlampamą užtiesalą ar sugeriantį kilimėlį ir pasiimkite atsarginių rankšluosčių.

Ne kiekvienas šuo iškart priima narvą, todėl jam gali tikti automobilio saugos petnešos su diržu ar hamakas. Prie dėžės šunį vis tiek galima pratinti palaipsniui namie, kol jis jaus joje ramiai.

Prieš kelionę leiskite šuniui kelias dienas miegoti dėžėje namie ir nuvežkite jį trumpai kelionei. Patikrinkite, ar durelės tvirtai užsidaro, dalys nesvyruoja, o šuo joje gali patogiai atsigulti.

Taip, bet šuo turi būti pritvirtintas atskirai dėžėje ar bagažinėje, kad stabdant nesužeistų vaikų ir kad vaikai jo nevargintų kelionėje. Nesodinkite šuns tarp vaikų kėdučių be saugos priemonių.

Didelę dėžę su šunimi saugiau nešti dviese, laikant už šoninių rankenų ar dugno, o ne vien už viršutinės rankenos. Dėžę laikykite horizontaliai, kad šuo neslystų viduje ir nesijaudintų.

Naudotą dėžę galima pirkti, jei ji nesuskilusi, durelės ir užraktai veikia, o visi varžtai yra. Prieš naudojant ją kruopščiai išplaukite ir dezinfekuokite, nes joje galėjo būti kitų gyvūnų.

Gyvūno augintinio pasą Lietuvoje išduoda tam įgalioti veterinarijos gydytojai, dažniausiai tame pačiame vizite paženklinus šunį mikroschema ar paskiepijus. Pasiteiraukite savo veterinarijos klinikoje.

Taip, ir suaugęs ar senas šuo gali pamėgti narvą, tik pratinimas gali užtrukti ilgiau nei su šuniuku. Pradėkite nuo atviro narvo su skanėstais ir maistu, neskubėkite uždaryti durelių ir girkite ramų elgesį.

Taip, kai šuo pripratęs, atviras narvas tampa jo poilsio vieta, į kurią jis gali eiti kada nori. Pritvirtinkite dureles atviras, kad jos netikėtai neužsitrenktų ir neišgąsdintų šuns.

Išmatuokite krūtinės apimtį plačiausioje vietoje už priekinių kojų ir kaklo apimtį, tada rinkitės dydį pagal gamintojo lentelę. Petnešos turi priglusti tiek, kad po dirželiu tilptų du pirštai, ir šuo negalėtų iš jų išsinerti.

Ne, šuo ant vairuotojo kelių trukdo vairuoti, gali užstoti pedalus ar vairą, o išsiskleidusi oro pagalvė jį sužalotų. Šunį visada vežkite atskirai pritvirtintą.

Pirmosios kelionės turėtų būti trumpos ir baigtis kažkuo smagiu, pavyzdžiui pasivaikščiojimu ar žaidimu, o ne tik veterinaru. Vežkite šuniuką dėžėje su minkštu patiesalu ir pagirkite jį už ramų elgesį.

Karštomis dienomis keliauti geriau anksti ryte ar vakare, kai vėsiau, ir dažniau sustoti pavėsyje. Užtikrinkite, kad šuniui būtų vėdinama ir jis turėtų vandens, o vidurdienio karštyje ilgų kelionių venkite.

Taip palikti šunį rizikinga, nes variklis gali užgesti ar kondicionierius sugesti, o automobilis tada greitai įkaista. Be to, šuo vienas automobilyje gali patirti stresą, todėl geriau jo nepalikti.

Mokykite šunį laukti, kol duosite leidimo žodį: atidarykite dureles ar dėžę tik tiek, kiek šuo ramus, ir uždarykite, jei jis veržiasi. Kol įgūdis nėra patikimas, visada prisekite pavadėlį prieš atidarydami.

Barškėti gali laisvos durelės, grotelės ar dėžės kontaktas su bagažinės sienelėmis. Pritvirtinkite dėžę diržais, po ja padėkite neslystantį kilimėlį, o laisvas dalis sutvirtinkite, nes triukšmas didina šuns nerimą.

Bagažinėje durelės dažniausiai nukreipiamos į bagažinės dangtį, kad šunį būtų patogu išleisti. Ant galinės sėdynės dėžę statykite durelėmis į šoną ar priekį taip, kad prieš atidarant galėtumėte šunį prisegti.

Šviesios spalvos paviršius saulėje įkaista šiek tiek mažiau nei tamsus, tačiau tai neapsaugo šuns nuo perkaitimo. Svarbiausia pavėsis, ventiliacija ir vanduo, o ne vien dėžės spalva.

Taip, minkšti sulankstomi narvai populiarūs parodose ir šunų sporto varžybose, nes juos lengva nešti ir greitai pastatyti. Jie tinka prie narvo pratusiems šunims, tačiau automobilyje saugiau naudoti kietą dėžę.