DUK: Skanėstai katėms

Tai skystas ar kreminis skanėstas mažose pakuotėse, kurį katė laižo tiesiai iš tūbelės arba iš dubenėlio. Jis patogus bendravimui, vaistų slėpimui ir skysčių papildymui, bet kiekvieną tūbelę verta skaičiuoti į dienos kalorijas.

Dažniausiai gamintojai rekomenduoja vieną ar kelias tūbeles per dieną, priklausomai nuo katės svorio. Tikslus kiekis nurodomas ant pakuotės, o jei katė linkusi tukti, verta likti prie mažesnio kiekio.

Taip, kremą galima užtepti ant sauso ar šlapio ėdalo, kad išrankiai katei jis atrodytų patrauklesnis. Tokiu atveju tai irgi skaičiuojama į dienos kalorijas, o ilgiau stovintį ėdalą su kremu reikia išmesti.

Juose daug vandens, todėl jie šiek tiek papildo katės skysčių kiekį, ypač jei ji ėda tik sausą maistą. Tačiau jie nepakeičia šviežio vandens, kuris visada turi būti pasiekiamas.

Tūbelę laikykite rankoje ir pamažu spauskite, kad katė laižytų nuo galo, arba išspauskite kremą ant lėkštutės ar laižymo kilimėlio. Taip katė ėda lėčiau, o aplinka lieka švaresnė.

Salyklo pasta padeda prarytiems plaukams lengviau pasišalinti per žarnyną, todėl rečiau susidaro plaukų gumulai. Ją dažnai naudoja ilgaplaukių kačių šeimininkai ir šėrimosi laikotarpiu, kai katė, laižydamasi, praryja daugiau plaukų.

Dažnumą ir kiekį nurodo gamintojas ant pakuotės: paprastai pasta duodama kelis kartus per savaitę, o šėrimosi metu dažniau. Viršyti nurodyto kiekio nereikėtų, o jei gumulai kartojasi dažnai, verta pasitarti su veterinaru.

Nedidelį kiekį pastos galima užtepti ant katės letenos, nes ji natūraliai ją nusilaižys, arba ant piršto ar dubenėlio krašto. Galima pabandyti kitą skonį, bet katės nereikėtų versti, kad pastos davimas nevirstų stresu.

Abi skirtos plaukų gumulams mažinti, tačiau sudėtis skiriasi: vienose daugiau salyklo ekstrakto, kitose aliejų ar skaidulų. Rinkitės pagal tai, ką katė sutinka laižyti, ir laikykitės pakuotėje nurodyto kiekio.

Trumpaplaukėms katėms gumulai susidaro rečiau, todėl pasta dažnai reikalinga tik šėrimosi metu arba jei katė daug laižosi. Jei gumulų nepastebite, pakanka reguliariai šukuoti katę ir duoti visavertį maistą.

Į veterinarą verta kreiptis, jei katė vemia dažnai, bando išvemti, bet nieko neišeina, atsisako ėsti, yra vangi ar turi vidurių užkietėjimą. Tokie požymiai gali rodyti žarnyno užsikimšimą ar kitą ligą, kurios pasta neišspręs.

Tai skanus papildas pastos pavidalu su vitaminais, mineralais ar riebalų rūgštimis. Sveikai katei, kuri ėda visavertį maistą, papildai paprastai nereikalingi, todėl juos verta duoti tik pagal poreikį ir pasitarus su veterinaru.

Taip, kai kurie vitaminai, pavyzdžiui, A ir D, kaupiasi organizme ir per dideliais kiekiais gali pakenkti. Todėl laikykitės ant pakuotės nurodyto kiekio ir nederinkite kelių papildų be veterinaro patarimo.

Kai kurios pastos skirtos būtent kačiukams ir jų sudėtis bei kiekis pritaikyti augančiam organizmui. Ant pakuotės visada nurodoma, nuo kokio amžiaus produktą galima duoti, todėl suaugusioms katėms skirtą pastą kačiukui duokite tik jei tai leidžiama.

Tūbelę gerai užsukite ir laikykite vėsioje, sausoje vietoje, toliau nuo saulės. Atidarytą pastą sunaudokite per gamintojo nurodytą laiką, o pasikeitus kvapui, spalvai ar konsistencijai ją išmeskite.

Ne, pastos ir papildai nėra vaistai ir negydo ligų. Jei katė serga ar jai paskirtas gydymas, pastą galima naudoti tik kaip papildomą priemonę, jei veterinaras tam neprieštarauja.

Daug kas tabletę įspaudžia į pastos ar laižomo skanėsto lašą, kad katė ją prarytų lengviau. Prieš tai paklauskite veterinaro, ar tabletę galima smulkinti ar duoti su maistu, nes kai kurie vaistai turi būti duodami tik tam tikru būdu.

Katžolė yra mėtinių šeimos augalas, kuriame esanti medžiaga nepetalaktonas daugeliui kačių sukelia trumpalaikį susijaudinimą ar atsipalaidavimą. Ji parduodama džiovinta, purškiklių pavidalu ir žaisluose.

Užuodusi katžolę katė dažnai ją uosto, laižo, voliojasi, trinasi ar tampa žaismingesnė, o kartais atvirkščiai, aprimsta. Poveikis paprastai trunka apie 10–15 minučių, po to katė kurį laiką į ją nereaguoja.

Jautrumas katžolei paveldimas, todėl nemaža dalis kačių į ją beveik nereaguoja. Tokioms katėms kartais labiau tinka kiti augalai, pavyzdžiui, aktinidija (matatabi) ar valerijonas.