DUK: Kirpimas ir priežiūra katėms

Šukuojant gali skaudėti, jei spaudžiami ar judinami skausmingi sąnariai, ypač ant nugaros ir klubų. Šukuokite švelniai, kai katė guli patogiai, trumpais seansais, o artrito valdymą aptarkite su veterinaru.

Kailio priežiūros sumažėjimas dažnai susijęs su sąnarių skausmu, dantų problemomis, antsvoriu ar kitomis ligomis. Tai svarbus ženklas, todėl verta apsilankyti pas veterinarą, o kol kas padėti katei švelniu šukavimu.

Persų katės kailis ilgas ir tankus, todėl jį reikia kasdien iššukuoti metalinėmis šukomis iki odos, ypač pažastyse ir ant pilvo. Persams taip pat reikia kasdien valyti akis, o kartais maudyti ir higieniškai kirpti.

Meino meškėno kailis ilgas, bet mažiau linkęs vėltis nei persų, todėl dažniausiai pakanka šukuoti kelis kartus per savaitę, o šėrimosi metu dažniau. Ypač atidžiai šukuokite kelnaites, pilvą ir kaklo karčius.

Bekailių kačių oda išskiria riebalus, kurių nesugeria kailis, todėl ją reikia reguliariai nuvalyti ar maudyti švelniu katėms skirtu šampūnu, dažniau valyti ausis ir nagų griovelius. Jų odą saugokite nuo saulės nudegimų ir šalčio.

Bekailės katės dažniausiai maudomos maždaug kas savaitę ar kelias savaites, priklausomai nuo to, kaip greitai riebaluojasi oda. Per dažnas maudymas gali išsausinti odą, todėl tinkamą dažnį verta aptarti su veterinaru ar veislės augintoju.

Ragdolų kailis pusilgis ir šilkinis, be tankios pavilnės, todėl vėlasi mažiau, bet jį vis tiek reikia šukuoti kelis kartus per savaitę. Ypač atkreipkite dėmesį į pažastis, kaklą ir užpakalines kojas.

Britų trumpaplaukių kailis tankus ir pliušinis su gausia pavilne, todėl jį verta šukuoti kartą ar du per savaitę, o šėrimosi metu dažniau. Tinka guminis šepetys ir pavilnės grėbliukas, kurie pasiekia tankų kailį.

Šių veislių kailis ilgas, dvigubas ir atsparus vandeniui, o pavasarį ir rudenį jos smarkiai šeriasi. Įprastai pakanka šukuoti kelis kartus per savaitę, o šėrimosi metu kasdien, naudojant šukas ir pavilnės grėbliuką.

Devon ir Cornish reksų kailis plonas ir garbanotas, todėl šiurkštūs šepečiai gali jį pažeisti. Pakanka retkarčiais perbraukti minkštu šepetėliu ar ranka su drėgna pirštine, o dažniau prižiūrėti ausis, nes jose kaupiasi siera.

Šukuokite trumpai, kai katė atsipalaidavusi, ir pradėkite nuo vietų, kur ji mėgsta būti glostoma. Po kelių judesių duokite skanėstą, laipsniškai ilginkite laiką ir nustokite, kol katė dar rami, kad šukavimas nesietųsi su nemalonumu.

Katė gali reaguoti, kai šukos traukia vėlimus, šukuojamos jautrios vietos, tokios kaip pilvas ar uodega, arba šukavimas trunka per ilgai. Stebėkite uodegos trūkčiojimą ir atlenktas ausis, rinkitės švelnesnį įrankį, o jei katei skauda paliesta tam tikra vieta, pasitarkite su veterinaru.

Taip, švelnus suvyniojimas į rankšluostį, paliekant laisvą tik leteną ar galvą, daugeliui kačių padeda nurimti kirpiant nagus, valant akis ar duodant pastą. Nevyniokite per stipriai ir nutraukite procedūrą, jei katė labai išsigando.

Daugumai kačių pakanka ramios aplinkos, trumpų seansų ir skanėstų. Jei katė labai bijo ir priežiūra be streso neįmanoma, apie raminimo galimybes pasitarkite su veterinaru, o patys katei jokių vaistų neduokite.

Prie sienos ar kampo tvirtinami šepečiai daugeliui kačių patinka, nes jos trinasi skruostais ir palieka kvapą. Jie surenka šiek tiek plaukų, bet neatstoja šukavimo, ypač ilgaplaukėms katėms.

Po kiekvieno šukavimo pašalinkite plaukus, o kartą per kelias savaites šepečius ir šukas išplaukite šiltu vandeniu su švelniu plovikliu ir gerai išdžiovinkite. Metalinius įrankius džiovinkite kruopščiai, kad nerūdytų.

Įrankį verta keisti, kai šepečio dantukai išsilankstę ar nulūžę, šukų dantukai pasidarė aštrūs ar rūdija, o gumos šepetys sutrūkinėjo. Pažeisti įrankiai gali braižyti odą ir traukti plaukus.

Žnyples keiskite arba galąskite, kai jos nebe kerpa švariai, o spaudžia, skaldo nagą ar palieka nelygius kraštus. Atšipę ašmenys sukelia katei daugiau nepatogumų ir didina nago skilimo riziką.

Dantų šepetėlį keiskite, kai šereliai išsilanksto ar susidėvi, dažniausiai kas kelis mėnesius. Po kiekvieno valymo jį išskalaukite ir laikykite sausai, o kiekvienai katei naudokite atskirą šepetėlį.

Daugelis eterinių aliejų, pavyzdžiui, arbatmedžio, katėms yra toksiški, net ir nedideliais kiekiais ant kailio ar odos. Nenaudokite jų katės priežiūrai ir rinkitės tik katėms skirtus produktus, kurių sudėtis aiškiai nurodyta.