DUK: Maistas katėms

Pelenai – tai mineralinių medžiagų, tokių kaip kalcis ir fosforas, kiekis, likęs laboratorijoje sudeginus mėginį. Tai ne priedas, o tik analizės rodiklis; sausame maiste jo paprastai būna keli procentai.

Augaliniai baltymai, pavyzdžiui, žirnių ar kukurūzų glitimo, nėra kenksmingi, bet katėms jie mažiau vertingi nei gyvuliniai. Jei augaliniai baltymų šaltiniai sudėtyje nurodyti tarp pirmųjų, nemaža baltymų dalis gali būti ne iš mėsos.

ES leidžiami priedai naudojami nustatytais kiekiais ir laikomi saugiais. Vis dėlto katei maisto spalva nesvarbi, todėl daug gamintojų dažiklių atsisako; jei katė jautri, rinkitės paprastesnės sudėties maistą.

Monoproteininiame maiste naudojamas vienas gyvulinių baltymų šaltinis, pavyzdžiui, tik antiena. Toks maistas patogus, kai norima išsiaiškinti, ar katei netinka konkreti mėsa, tačiau tikrą maisto netoleravimą nustato veterinaras.

Visavertis žuvies skonio maistas gali būti kasdienio raciono dalis. Tačiau vien žuvimi maitinamos katės kartais tampa išrankios, todėl daug šeimininkų kaitalioja žuvį su paukštiena ar kita mėsa.

Šios riebalų rūgštys svarbios odai, kailiui ir bendrai sveikatai. Jų gausu žuvų taukuose, linų sėmenyse ir kituose aliejuose, o ant pakuotės nurodytas kiekis padeda palyginti skirtingus maistus.

Taip, nes laikui bėgant riebalai oksiduojasi, o vitaminų mažėja net neatidarytoje pakuotėje. Perkant didelę pakuotę verta pasižiūrėti, kad galiojimo laiko užtektų visam laikui, per kurį ją sunaudosite.

Dažniausiai kačiukų maistas duodamas iki maždaug 12 mėnesių. Didelių veislių katės, pavyzdžiui, meinkūnai, auga ilgiau, todėl joms kačiukų maistą kartais rekomenduojama duoti iki 15–18 mėnesių; vadovaukitės pakuote ir veterinaro patarimu.

Kačiukų maiste daugiau baltymų, riebalų, kalorijų ir tam tikrų mineralų, kurių reikia augimui. Granulės paprastai smulkesnės, kad mažiems dantims būtų lengviau kramtyti.

Mažiems kačiukams reikia mažų porcijų dažnai – dažniausiai 3–4 kartus per dieną. Kačiukui augant šėrimų skaičius mažinamas, o apie metų amžiaus dauguma kačių šeriamos 2 kartus per dieną.

Kačiukai paprastai pradeda ragauti kietą maistą apie 4 savaites, o nuo motinos pieno visiškai atpratinami apie 8 savaites. Pradžiai tinka kačiukams skirtas paštetas arba šiltu vandeniu suminkštintos granulės.

Neverta, nes suaugusių kačių maiste gali trūkti energijos ir medžiagų, reikalingų augimui. Rinkitės maistą, pažymėtą kačiukams arba visoms gyvenimo stadijoms.

Nerekomenduojama: daugelis kačių netoleruoja laktozės, todėl karvės pienas gali sukelti viduriavimą. Jei kačiukas be motinos dar maitinamas pienu, naudojamas specialus kačiukų pieno pakaitalas.

Pirmąsias savaites geriausia duoti tą patį maistą, kurį jis valgė prieglaudoje ar pas veisėją, nes persikraustymas ir taip kelia stresą. Naują maistą galima įvesti vėliau, palaipsniui maišant jį su senuoju.

Tinka, jei jis skirtas kačiukams ir yra visavertis. Daug šeimininkų derina sausą ir šlapią maistą, kad kačiukas priprastų prie skirtingų tekstūrų ir gautų daugiau skysčių.

Paprastai ne: visavertis kačiukų maistas jau subalansuotas, o papildomi vitaminai ar mineralai gali tą pusiausvyrą sutrikdyti. Papildus duokite tik tada, kai juos rekomenduoja veterinaras.

Kačiukai auga greitai ir jiems reikia daug energijos, todėl jie šeriami gausiau nei suaugusios katės. Vis dėlto vadovaukitės pakuotės lentele pagal svorį ir amžių ir stebėkite, kad kačiukas augtų tolygiai, bet nestorėtų.

Po sterilizacijos kačiuko energijos poreikis sumažėja, o apetitas dažnai padidėja. Yra maisto sterilizuotiems kačiukams; jei liekate prie įprasto kačiukų maisto, stebėkite svorį ir, jei reikia, mažinkite porcijas.

Iki maždaug 6 mėnesių katės lengviausiai priima naujus skonius ir tekstūras. Siūlykite ir granules, ir paštetą, ir gabaliukus padaže, kad suaugusi katė nebūtų išranki ir lengviau priimtų dietą, jei jos prireiktų.

Senjorų maistas paprastai siūlomas katėms nuo 7–11 metų, priklausomai nuo gamintojo. Svarbiau ne amžius, o katės būklė: jei ji sveika ir laikosi tinkamo svorio, skubėti keisti maisto nebūtina.