DUK: Kraikas ir priedai katėms

Dėl higienos dėžutės nepatariama laikyti šalia maisto gaminimo vietos, nes dulkės ir kraikas gali pasklisti aplink. Be to, katės nemėgsta tuštintis šalia savo ėdalo, kuris dažnai stovi virtuvėje.

Galima tik jei katė ten visada gali patekti, vieta šilta, saugi ir nelabai toli. Tolimoje, šaltoje ar triukšmingoje vietoje stovinčios dėžutės katės dažnai vengia, ypač vyresnės.

Šiluma pagreitina bakterijų dauginimąsi, todėl dėžutė prie šildytuvo gali kvepėti stipriau. Geriau ją statyti vėsesnėje, gerai vėdinamoje vietoje.

Pasiimkite įprastą dėžutę ir kraiką, kad naujuose namuose katė jaustų pažįstamą kvapą. Pirmąsias dienas dėžutę laikykite ramiame kambaryje, kuriame gyvena katė, o vėliau ją galima pamažu perkelti į nuolatinę vietą.

Naujai katei skirkite vieną ramų kambarį su dėžute, maistu, vandeniu ir slėptuve, kad ji iškart žinotų, kur dėžutė. Dėžutę pastatykite priešingoje kambario pusėje nei maistą.

Lauke gyvenusi katė pratusi tuštintis į žemę, todėl iš pradžių į kraiką galima įmaišyti šiek tiek žemės ar smėlio. Rinkitės erdvią atvirą dėžutę ir smulkų kraiką, o žemės kiekį pamažu mažinkite.

Vėsus lygus paviršius kartais traukia katę, kai jai šlapintis skauda ar dėžutė jai nemaloni. Toks elgesys dažnai siejamas su šlapimo takų problemomis, todėl pirmiausia katę verta parodyti veterinarui.

Puri žemė vazone katei primena kraiką, ypač jei dėžutė nešvari ar nepatogi. Uždenkite žemę akmenukais ar tinkleliu ir patikrinkite, ar dėžutė pakankamai didelė, švari ir tinkamoje vietoje.

Persikraustymas, svečiai, remontas ar naujas gyvūnas gali paskatinti katę tuštintis ne vietoje ar vengti dėžutės. Išlaikykite įprastą dienotvarkę, švarias dėžutes ramiose vietose, o jei problema užsitęsia, pasitarkite su veterinaru.

Kelioms katėms gumulus verta semti bent du kartus per dieną, o visą kraiką keisti dažniau nei vienai katei. Kuo daugiau kačių naudoja vieną dėžutę, tuo greičiau kraikas prisotinamas ir pradeda kvepėti.

Kai kurios katės nenori tuštintis toje pačioje dėžutėje, kurioje šlapinasi, todėl padeda antra dėžutė kitoje vietoje. Tuštinimasis kitur gali būti susijęs ir su vidurių užkietėjimu ar skausmu, todėl verta pasitarti su veterinaru.

Padeda stebėjimas, kamera ar laikinas kačių atskyrimas skirtingose patalpose. Veterinaras taip pat gali patarti, kaip tai nustatyti, ir patikrinti, ar katei nėra sveikatos problemų.

Kai kurios katės tiesiog kniaukia prieš ar po tuštinimosi, tačiau kniaukimas, įsitempimas ar dažnas tupėjimas be rezultato gali rodyti skausmą. Jei tai nauja ar kartojasi, kreipkitės į veterinarą, o katinui negalint pasišlapinti, nedelsdami.

Toks trumpas energijos protrūkis po tuštinimosi daugeliui kačių yra normalus ir nekenksmingas. Jei kartu matote įsitempimą, kraują, viduriavimą ar katė atrodo skausminga, pasitarkite su veterinaru.

Taip, nesterilizuotos katės rujos metu ir nekastruoti katinai dažniau žymi teritoriją šlapimu. Sterilizacija ar kastracija dažnai šį elgesį sumažina, todėl tai verta aptarti su veterinaru.

Jei katės turi skirtingų pomėgių, skirtingose dėžutėse galima laikyti skirtingą kraiką. Taip kiekviena katė turi jai priimtiną vietą, o jūs galite pamatyti, kurį kraiką jos renkasi dažniau.

Supjaustytas laikraštis gali tikti trumpam, pavyzdžiui, po operacijos ar netikėtai pritrūkus kraiko, tačiau jis prastai sulaiko kvapą ir drėgmę. Ilgiau geriau naudoti katėms skirtą popierinį ar kitą kraiką.

Semkite tik gumulus, naudodami semtuvėlį su tinkamais tarpais, kad švarus kraikas liktų dėžutėje, ir laikykite rekomenduojamą sluoksnį. Tvirtai sušokantis kraikas ir sijojamoji dėžutė taip pat padeda sunaudoti mažiau.

Daugelis plastikinių dėžučių nuo verdančio vandens gali deformuotis ar įtrūkti, todėl jas geriau plauti karštu, bet ne verdančiu vandeniu su plovikliu. Nerūdijančio plieno dėžutės karštį atlaiko geriau.

Lengva dėžutė ant slidžių grindų gali pasislinkti, kai katė šoka ant krašto, ir ją išgąsdinti. Padėkite neslystantį kilimėlį po dėžute ir rinkitės stabilią dėžutę su plačiu pagrindu.