DUK: Dubenėliai ir lesyklos katėms

Jį galima naudoti, bet kasdien namuose patogiau stabilesni plieniniai ar keramikiniai dubenėliai. Susilankstantis dubenėlis lengvas, katė jį pastumia, o raukšlėse gali kauptis nešvarumai, todėl jis labiau tinka kelionėms.

Bendras orientyras – maždaug 40–60 ml skysčių vienam katės svorio kilogramui per dieną, įskaitant drėgname ėdale esantį vandenį. Sausą ėdalą ėdanti katė iš dubenėlio geria daugiau nei ėdanti drėgną.

Ryte pripilkite į dubenėlį išmatuotą vandens kiekį ir kitą rytą pamatuokite, kiek liko; atsižvelkite į išgaravimą. Kai kurie išmanieji fontanėliai tai skaičiuoja patys. Ženkliai padidėjus ar sumažėjus gėrimui, pasitarkite su veterinaru.

Kai kurioms katėms vėsus vanduo ir plaukiojantys ledukai patrauklesni, ypač karštomis dienomis, o kai kurios su jais žaidžia. Tai saugu, jei ledukai švarūs, tačiau vandenį vis tiek reikia keisti kasdien.

Dauguma kačių mieliau geria vėsų, kambario ar šiek tiek žemesnės temperatūros šviežią vandenį. Karštą dieną vanduo dubenėlyje greitai sušyla, todėl jį verta keisti dažniau ir nestatyti dubenėlio saulėje.

Daugeliui kačių patinka, kai vanduo yra arti krašto, nes taip nereikia kišti galvos gilyn, o ūsai neliečia sienelių. Platus, iki viršaus pripildytas dubenėlis dažnai skatina katę gerti daugiau.

Šiek tiek nesūdyto, be svogūnų ir česnakų virto mėsos ar žuvies sultinio kartais naudojama paskatinti katę gerti, tačiau tai turėtų būti atskiras dubenėlis, kurį keičiate per kelias valandas. Pagrindinis gėrimas visada švarus vanduo.

Lauke esančiai katei žiemą vandenį keiskite kelis kartus per dieną arba naudokite šildomą lauko dubenėlį, skirtą gyvūnams. Plastikinis ar keramikinis dubenėlis šaltyje mažiau tinka nei storasienis, o metalinis gali prilipti prie liežuvio.

Gyvūnams skirtas šildomas dubenėlis palaiko vandenį neužšalusį, o ne karštą, ir paprastai turi apsaugotą laidą. Naudokite jį tik pagal instrukciją lauke ar nešildomose patalpose, o laidą apsaugokite nuo graužimo.

Taip katė instinktyviai „užkasa“ ėdalą, kurio nenori suėsti dabar, arba ženklina, kad ėdalas jai nepatinka. Tai nekenksminga; jei katė dažnai palieka ėdalo, galbūt porcija per didelė.

Dažnai katė taip daro, kai dubenėlis per gilus ar siauras ir ūsai liečia kraštus, kartais – iš įpročio ar todėl, kad dubenėlis slysta. Pabandykite platesnį, negilų dubenėlį ar lėkštelę ir neslystantį kilimėlį.

Naujas dubenėlis gali skleisti plastiko, dažų ar gamyklos kvapą, būti kitokio dydžio ar stovėti nepažįstamoje vietoje. Prieš naudodami jį nuplaukite, pastatykite į seną vietą ir kelias dienas šalia palikite senąjį.

Kai kurias katės erzina adresinio žetono ar varpelio barškėjimas į metalinį dubenėlį, todėl jos ėda mažiau. Padeda keramikinis dubenėlis, paaukštintas stovas ar tylesnis, prie antkaklio prigludęs žetonas.

Su apykakle katė dažnai nepasiekia gilaus ar prie sienos pastatyto dubenėlio. Naudokite platų negilų dubenėlį ar lėkštelę, kurios kraštas mažesnis už apykaklės angą, pakelkite jį šiek tiek ir statykite atokiau nuo sienų.

Aklai katei svarbiausia, kad dubenėliai visada stovėtų toje pačioje vietoje ir būtų stabilūs. Padeda fontanėlis, kurio čiurlenimą katė girdi, ir kilimėlis kitokios tekstūros po dubenėliais, padedantis vietą rasti letenėlėmis.

Tokiai katei patogiausia plokščia lėkštelė su minkštu paštetu ar sudrėkintomis granulėmis, nes ėdalą lengviau išlaižyti. Venkite lėto ėdimo dubenėlių su kietomis kliūtimis, kol burna sugis, ir laikykitės veterinaro nurodymų.

Katėms su diabetu dažnai svarbu ėsti tuo pačiu metu ir tiek pat, ypač jei jos gauna insuliną. Automatinė šėrykla su laikmačiu padeda laikytis grafiko, tačiau šėrimo planą ir jo derinimą su vaistais nustato veterinaras.

Virtuvė dažnai patogi, nes ten lengva plauti indus, tačiau ji gali būti triukšminga ir judri. Statykite dubenėlius kampe, kur katei netrukdo, o ne ant stalviršio, kad katė nepratintų lipti ant žmonių maisto paviršių.

Įstiklintame ir apsaugotame balkone dubenėlius statyti galima, jei ten nėra per karšta ar šalta ir katė jaučiasi saugi. Vasarą vanduo saulėje greitai šyla, o drėgnas ėdalas genda, todėl tokioje vietoje juos reikia keisti dažniau.

Katės dubenėlius laikykite vietoje, kur ji gali ėsti ramiai, pavyzdžiui, ant pakylos ar atskirame kambaryje. Paaiškinkite vaikams, kad ėdančios katės netrukdytų, nes trukdoma katė gali ėsti per greitai ar išvis atsisakyti ėdalo.